Daugiau nei pusę šimtmečio žemėje pragulėjęs partizanų archyvas tarsi laukė savęs vertų atradėjų.

Aušra Pocienė

„Tik nedarykite iš jų didvyrių“, – sako Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė apie mokytoją ir jo mokinius iš Ariogalos, miške radusius partizanų archyvo dokumentus.

Tiesą sakant, toks požiūris stebina, nes būtent todėl, kad dokumentai pateko ne į atsitiktinių žmonių rankas, galėsime atversti dar vieną Lietuvos partizaninio judėjimo istorijos puslapį. Bet didvyrių iš jų tikrai nedarysime. Tik norime supažindinti su šviesiu Lietuvos jaunimu ir iš po žemių atkasta partizanų istorija.

Vyrai, ar žinot, ką radot?!

O viskas įvyko visai neseniai, šių metų lapkričio 5 dieną, kai Ariogalos gimnazijos istorijos mokytojas Andrius Bautronis su savo vadovaujamų jaunųjų šaulių grupele Daugeliškių miške tvarkė aplinką šalia atstatyto Lietuvos partizanų Prisikėlimo apygardos štabo bunkerio. Šiame bunkeryje maždaug 1950 m. veikė Prisikėlimo apygardos štabas, vadovaujamas Leonardo Grigonio, slapyvardžiu Užpalis. Jis buvo ne eilinis partizanas, o Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaracijos signataras. Ją partizaninio judėjimo vadai pasirašė 1949 m. vasario 16-ąją, susirinkę į suvažiavimą Minaičių kaime.

„Justinas tempė šaką, bet ji užkliuvo už kelmo. Kai timptelėjo smarkiau, iš po lapų ir žemės išvertė kažkokią metalinę aprūdijusią dėžutę. Pirmiausia pagalvojau – bomba, bet vis tiek pakėliau, pavarčiau, paskui padaviau draugui“, – jau nebežino, kelintą kartą unikalaus radinio istoriją pasakoja aštuoniolikmetis Ariogalos gimnazijos abiturientas Ignas Kringelis.

Jo draugas, taip pat dvyliktokas, Justinas Balčius sako plačiau atvėręs vienoje iš dėžutės sienelių buvusį prapjautą plyšį, ir jaunuoliai pamatę viduje esančias laikraščio liekanas. „Buvo didžiulė nuostaba, nenumanėme, kas ten yra. Puolėm pas mokytoją. Pirmieji jo žodžiai buvo – vyrai, ar žinot, ką jūs radot?!“ – visam gyvenimui įsirėžusias jaudinančias akimirkas prisimena Justinas.

Pasak jo, širdyje buvo puikus jausmas. Atrodo, lyg niekur nieko, staiga toks radinys, kuris gali pakeisti daug ką, nes jau žinoma, kad dokumentai neblogai išsilaikę.

Iš tiesų, ką nors panašaus rasti šioje vietoje jau niekas nesitikėjo, net ir buvęs partizanų ryšininkas Albinas Kęstutis Bersėnas, kuris dar 1997 m. šalia bunkerio rado Prisikėlimo apygardos štabo archyvo likučius. Restauruoti ten jau nebuvo ko, todėl kaip eksponatas šis radinys buvo perduotas Genocido aukų muziejui.

Ir tą lapkričio 5-ają buvęs partizanų ryšininkas buvo atėjęs į mišką talkininkaujantiems jauniesiems šauliams parodyti, kur tiksliai buvęs užkastas partizanų archyvas, – ten mokytojo A.Bautronio iniciatyva planuojama įrengti pažintinį taką.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-48-2014-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.