"Scanpix" nuotr.

Renata BALTRUŠAITYTĖ

Viktorinų kūrėjai daug metų sėkmingai klupdydavo jų dalyvius klausimu, ar aktorius Leonardo DiCaprio turi „Oskarą“. Vėliau eruditai tiesiog įsiminė tai kaip kino pasaulio paradoksą: ne, daugybėje žymių filmų pagrindinius vaidmenis sukūręs aktorius tokios statulėlės savo kolekcijoje iki šiol neturėjo.

Neturėjo iki šios savaitės pradžios, kai už prieš porą šimtmečių realiai gy­ve­nusio amerikiečių medžiotojo Hju Gla­so vaidmenį filme „Hju Glaso legenda“ gar­­­bin­goji statulėlė aktoriui pagaliau buvo įteik­­ta. Tai buvo iš viso šeštoji 41 metų L.Di­Cap­­r­io nomina­­cija­ šiam apdovanojimui (iš jų pen­kios – už vai­­dybą). Aktorius savo kantrybę kas­­metėse JAV kino meno ir mokslo akademijos rengiamo­se ceremonijose gludino net 22-ejus metus – tiek laiko buvo prabėgę nuo pirmo­sios jo „Os­ka­ro“ nominacijos.

Pagaliau sulaukęs šlovingosios akimirkos, dėl kurios šįmet abejojančių nebuvo labai daug, L.DiCaprio dėkojo būriui žmonių, padėjusių jo karjerai. Daugiausia dėmesio šįkart nu­sipelnė ne didvyriškoji aktoriaus mama, o du jo pastarųjų metų kino aikštelės bendražygiai – re­žisierius Alejandro Gonzalezas Inarritu ir ope­ratorius Emmanuelis Lubezki.

„Šie du kūrėjai iš Meksikos tvirtai tikėjo sa­vo sėkme, ir štai – vienas apdovanotas dviem, ki­­tas – trimis „Oskarais“. Labai džiaugiuosi, kad teko garbė su jais dirbti, jie įkūnija tai, kas yra kinas ir kas jis turėtų būti“, – negailėjo kom­plimentų filmo „Hju Glaso legenda“ kūrėjams kino žvaigždė.

Vėliau L.DiCaprio atkreipė auditorijos dė­me­sį ir į ekologijos temą, kuriai pastaraisiais me­­tais skyrė daug laiko ir asmeninių lėšų. „Ne­lai­­kykime šios planetos kaip savaime suprantamos – aš nelaikau šio vakaro kaip savaime su­pran­tamo. Turime remti lyderius, kurie palaiko ne didžiuosius teršėjus, didžiąsias korporacijas, o rūpinasi žmonija ir vietiniais žmonėmis“, – agi­tavo tikro gamtos vaiko personažą sukūręs ak­torius.

„Hju Glaso legendos“ režisieriui A.G.Ina­rri­­tu tai buvo antras iš eilės „Oskaras“ už ge­riausią režisūrą. Praėjusiais metais analogišką ap­dovanojimą jis pelnė už savo filmą „Žmogus-paukštis“. Pasak meksikiečio, jo naujausias „Oskaras“ išreiškia pagarbą rasinei įvairovei, ta­pusiai itin opia tema prieš šių metų Kino me­no ir mokslo akademijos ceremoniją, nes iš ap­dovanojimams nominuotų aktorių visi buvo baltaodžiai.

„Filme skamba frazė: „Jie nesiklauso tavęs, kai pamato tavo odos spalvą, – priminė A.G.Inar­­ritu. – Taigi, kokia didžiulė galimybė atsivėrė mūsų kartai išsivaduoti nuo visų prietarų, tokios mąstysenos ir visiems laikams pasirūpinti, kad odos spalva taptų tokia pat nesvarbi kaip mūsų plaukų ilgis.“

Vis dėlto geriausiu šių metų filmu pripažinta „Sensacija“, kuriai atiteko ir apdovanojimas už geriausią scenarijų. „Filmas suteikė balsą nu­ken­tėjusiems, o „Oskaras“ sustiprina šį bal­są, ku­ris, tikimės, taps choru, nuaidėsiančiu iki pat Va­tikano. Popiežiau Pranciškau, metas apginti vai­kus ir atkurti tikėjimą“, – atsiimdamas „Os­karą“ į Romos Katalikų Bažnyčios vadovą kreipėsi prodiuseris Michaelas Sugaras.

„Šiandien nebūtume čia, jeigu ne mūsų re­por­terių didvyriškos pastangos. Jie ne vien le­mia pasaulinius pokyčius, bet ir neabejotinai ro­do tiriamosios žurnalistikos būtinumą“, – tei­gė ceremonijos scenoje kita šio filmo kūrėja Blye Pagon Faust.

Filme „Sensacija“ pasakojama tikra istorija, kaip žurnalistinių tyrimų komanda iš dienraščio „Boston Globe“ atskleidė dešimtmečiais ne tik Bažnyčios, bet ir teisininkų bei politikų slėp­­tą nusikaltimą – kunigų pedofilijos skandalą. Pagrindine „Hju Glaso legendos“ konkuren­te šių metų ceremonijoje laikyta režisieriaus Tomo McCarthy juosta buvo pelniusi net šešias „Oskaro“ nominacijas.

Šiais metais geriausios pagrindinės aktorės sta­tulėlė atiteko Brie Larson – ji „Oskarą“ ga­vo už vaidmenį šiurpioje pagrobimo dramoje „Kam­barys“. Geriausia antraplane aktore pa­skelbta švedė Alicia Vikander, suvaidinusi fil­me „Danų mergina“. Geriausiu antraplaniu ak­toriumi išrinktas „Šnipų tilto“ aktorius Mar­kas Rylance’as, suvaidinęs sovietų šnipą.

„Oskarą“ už geriausią adaptuotą scenarijų pelnė filmas „Didžioji skola“, sukurtas pagal to paties pavadinimo Michaelo Lewiso knygą, pa­sakojančią apie 2007–2010 m. pasaulinę fi­nan­sų krizę. O geriausio filmo užsienio kalba ka­tegorijoje triumfavo Holokausto siaubą vaiz­duojanti drama „Saulo sūnus“, sukurta pra­dedančio vengrų režsieriaus Laszlo Ne­meso.