Per pastaruosius ketverius metus naftos kainos net du kartus stipriai pakirto kojas pasaulio ekonomikai. Ar turime rengtis dar vienai šoko terapijai?

Naftos kaina biržose, kaip ir benzino – Lietuvos degalinėse, praėjusią savaitę pasiekė pastarųjų dvejų metų rekordą. Degalinių švieslentėse žybsi prie penkių litų už litrą degalų artėjantys skaičiai, o naftos barelio kaina pasaulio biržose viršijo 123 JAV dolerius ir privertė Tarptautinį valiutos fondą (TVF) pripažinti, kad darosi nebejuokinga. TVF vadovė Christine Lagarde praėjusią savaitę net pareiškė, kad anksčiau pasaulio ekonomikai didžiausia grėsme buvo euro krizė, o dabar dėmesys nuo Europos nukrypo į naftą.
Naftą eksportuojančioms šalims nuo tokios grėsmės nei šilta, nei šalta: kuo brangesnė nafta, tuo daugiau jos gaus pajamų. Į žaidimą azartiškai įsitraukė ir spekuliantai, kurie, kaip senais gerais 2008-aisiais, įsitraukė į prekybos nafta karuselę ir jau sudarinėja sandorius ne tik balandžiui, bet ir gegužei. Tad pernykštė Federalinės energetikos informacijos agentūros prognozė, kad naftos kaina šiemet pasieks 125 dolerius už barelį, dabar atrodo nebe grėsmė, o siekiamybė, nes naujausios prognozės skelbia, jog naftos kaina šiemet gali kilti iki 140, o gal ir iki rekordinių 150 dolerių už barelį.

Labiausiai skaudėtų Europai
Vis dėlto naftos kaina artimiausiu metu labiausiai priklausys ne nuo spekuliacijų ar tokių “smulkmenų”, kaip silpnas JAV doleris ar mažėjančios naftos atsargos valstybių rezervuose. Mat visų dėmesys dabar nukreiptas į Iraną, ir nuo naftos priklausomas pasaulis, ypač Vakarų, sulaikęs kvėpavimą stebi, kils čia karas ar ne. Juk Iranas tiekia 4 proc. viso pasaulio naftos ir apie 10 proc. Kinijos bei, svarbiausia, Europos naftos, o kai kurios šalys mūsų žemyne nuo Irano naftos yra ypač priklausomos.
Remiantis Tarptautinės energetikos agentūros (angl. IEA) duomenimis, Italija iš Irano gauna 13 proc. savo importuojamos naftos, o tai sudaro 185 tūkst. barelių per dieną. Ispanija iš Irano gauna 12 proc. naftos, arba 161 tūkst. barelių per dieną, o štai Graikija iš Teherano perka net 30 proc. visos savo suvartojamos naftos.
Beje, Iranas šioms valstybėms svarbus ne tik tuo, kad eksportuoja naftą, bet ir tuo, kad kontroliuoja Ormūzo sąsiaurį, kuriuo gabenama 20 proc. pasaulyje ir net 40 proc. Europoje suvartojamos naftos. Jei šis sąsiauris būtų blokuotas, Europos ekonomiką gali ištikti tikras šokas: bent trumpam, pasak analitikų, naftos kaina biržose gali pašokti iki 170–180 dolerių už barelį, o gal ir dar daugiau. Pavyzdžiui, “The Economist” analitikai perspėja, kad kilus karui su Iranu naftos kaina gali pasiekti ir 200 dolerių už barelį, o tai visai tikėtina prisiminus ankstesnius naftos kainų šuolius.

Į ką reaguoja naftos kainos?
Kai aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje Irane kilo krizė, nafta pabrango beveik keturis kartus, o devintajame dešimtmetyje Irakui užpuolus Kuveitą ir prasidėjus Persijos įlankos karui nafta vos per pirmą mėnesį pabrango 80 proc.
Iš esmės staigūs naftos kainų šuoliai per pastaruosius 40 metų yra gana dažnas reiškinys, ir beveik visais atvejais juos lemia politiniai sprendimai arba kariniai konfliktai, net jei konfliktuojančios šalys nėra svarbiausios naftos tiekėjos. Pavyzdžiui, pernykštės suirutės Libijoje pasekmė buvo naftos pabrangimas vos per mėnesį nuo 70 iki 105 dolerių už barelį, nors pasaulinė Libijos naftos gavyba sudaro tik 2 proc. visos rinkos.
Vienintelė viltis, kad mes už litrą degalų, kaip kad gąsdina Lietuvos degalinių tinklų vadovai, nemokėsime 6 Lt, o spekuliantai už barelį naftos nebus pasiryžę pakloti 200 dolerių, šiuo metu yra naftą eksportuojančios arabų šalys, ypač OPEC. Praėjusią savaitę Kuveite šios organizacijos vadovai jau tarėsi, ką čia padarius, kad spekuliantai, sudarinėdami ateities sandorius dėl naftos, neprarastų saiko, o naftos kaina nukristų “bent” iki 100 dolerių už barelį.
Tiesa, Tarptautinė energetikos agentūra aiškina, kad tas tarimasis kol kas – tik dėl akių, nes, užuot didinę naftos gavybą, OPEC vaikinai ją tik mažina. Pavyzdžiui, IEA duomenimis, vasarį naftos buvo išgaunama 200 tūkst. barelių per dieną mažiau nei pernai, daugiausia dėl Saudo Arabijos apsisukimų mažėjimo, mat šiai valstybei kaip niekam kitam naudinga, kad naftos kuo labiau stigtų ir ji kuo labiau pabrangtų. Paradoksas, tačiau ši šalis tradiciškai neprataria nė žodžio, net jei kariniai konfliktai gresia jos pašonėje: juk tai reiškia tik naujus pretekstus naftai toliau brangti.
Saudo Arabija tylėjo, kai buvo užpultas Afganistanas. Nieko nesakė ir kai prasidėjo karas Irake. Pagaliau ši šalis susilaikė nuo komentarų prasidėjus Arabų pavasariui ir dabar, gresiant karui su Iranu, “nusiplauna rankas”, siūlydama Iraną bent laikinai pašalinti iš politinės Artimųjų ir Vidurio Rytų regiono arenos, kad galėtų netrukdoma skaičiuoti pajamas iš toliau kylančių ir tikrai kilsiančių naftos kainų.

Naftos kaina
(JAV dol. už barelį)
Metai    Kaina    Įvykiai
1960    2    Įkurta OPEC
1973    11,5    Arabų naftos embargas
1980    40    Irano krizė
1986    8,75    Naftos pertekliaus krizė
1990    41,9    Persijos įlankos karas
1994    12,90    Naftos perteklius iš OPEC
1996    25,6    OPEC apribojo gavybą
2000    35,3    Irako ir Kuveito karas
2001    31,05    Rugsėjo 11-oji
2005    68,89    Uraganas “Katrina”
2006    78,65    Izraelio ir Libano karas
2008    147,5    Pasaulinė finansų krizė
2009    40    OPEC padidino gavybą
2010    70    Susilpnėjo JAV doleris
2011    110    Karas Libijoje
2012    120    Krizė Artimuosiuose Rytuose