Darbo rinka
Šiuo metu didžiausių Lietuvos darbdavių sąraše karaliauja oligopoliją suformavę prekybos tinklai ir monopolinę padėtį užimančios valstybinės įmonės. Atmetus iš biudžeto finansuojamas ligonines ir universitetus, dvidešimt į didžiausių darbdavių sąrašą patenkančių Lietuvos įmonių yra įdarbinusios per 70 tūkst. žmonių. Didžiausio Lietuvos darbdavio titulas tenka UAB “Maxima LT”, kurioje dabar dirba daugiau nei 15 tūkst. darbuotojų, o iš viso pirmajame dešimtuke rikiuojasi net penkios mažmeninės prekybos įmonės.
Sunkmečiu didžiausių Lietuvos darbdavių dvidešimtukas susitraukė gana smarkiai – darbuotojų sumažėjo 15,4 tūkst., arba 18 proc. Darbuotojų skaičių mažino didžioji dalis sąrašo įmonių, o jį padidino tik penkios – “Palink”, “Teo LT”, VST, SEB ir “DnB Nord” bankas.
“Maximos” įvaizdžio vadovė Lina Muižienė tvirtina, kad per dvejus metus darbuotojų bendrovėje sumažėjo 9 proc. “Darbuotojų mažėti ėmė nuo 2009 m., kai prasidėjus sunkmečiui sumenko vidaus vartojimas ir atitinkamai krito pardavimas. Taip pat per pastaruosius kelerius metus uždarėme nemažai nepelningai dirbusių parduotuvių. Mažmeninės prekybos sektorius pasižymi didele darbuotojų kaita, todėl darbuotojams išėjus iš darbo mes tiesiog nebepriėmėme naujų”, – aiškina L.Muižienė.
Priešingai nei privačiame versle, kai kuriose valstybinėse įmonėse darbuotojų skaičius išliko gana stabilus ir sunkmečiu. “Per krizę darbo vietas išsaugojome, nors pervežimų mažėjo 26 proc. Žinojome, kad krizė baigsis, o tada bus sudėtinga žmonių susirasti. Tad su profsąjungomis nutarėme, kad susimažinsime algas, bet išsaugosime darbo vietas”, – dėsto antro pagal dydį Lietuvos darbdavio – “Lietuvos geležinkelių” plėtros direktorius Albertas Šimėnas.
Labiausiai iš valstybinių įmonių nukentėjo Lietuvos paštas, pagal darbuotojų skaičių iš trečios vietos 2009 m. nusileidęs į ketvirtą. Lietuvos pašto atstovė Aurelija Jonušaitė tvirtina, kad 2010 m. buvo atleista apie 800 darbuotojų – maždaug 10 proc. O žvilgtelėjus į 2009 m. “Veido” sudarytą didžiųjų darbdavių sąrašą matyti, kad per dvejus metus darbuotojų skaičius susitraukė net dviem tūkstančiais. Lietuvos paštas per šį laikotarpį atleido daugiausiai žmonių. Antroje vietoje pagal atleistų darbuotojų skaičių atsiduria “Pieno žvaigždės” (sumažėjo 945 darbuotojais), trečioje – Ignalinos atominė elektrinė (904 darbuotojais mažiau).
Šiemet žymesnių darbuotojų atleidimo pliūpsnių darbdaviai nebeplanuoja. Tiek valstybinės, tiek privačios įmonės ketina išlaikyti stabilų darbuotojų skaičių, o kai kurie prekybininkai netgi braižo plėtros planus ir žada šiek tiek priimti naujų darbuotojų. Prekybos įmonių asociacijos direktorius Mariaus Busilo teigimu, prekybos atsigavimo ir apyvartos augimo bendrovės tikisi nuo pavasario, tad tuomet turėtų daugėti ir darbuotojų. “Norfos mažmena” ketina atidaryti naujų arba atnaujinti iki 15 parduotuvių, kuriose įdarbins 200–250 darbuotojų, plėsis ir “Iki” prekybos tinklas.
Didžiausias pasaulio darbdavys – “Wal Mart”
Mažmeninės prekybos tinklai tarp didžiausių darbdavių rikiuojasi ir kitose šalyse. Tarkime, Prancūzijoje didžiausias darbdavys yra maisto ir vaistų mažmeninės prekybos gigantas “Carrefour” (476 tūkst. darbuotojų), Didžiojoje Britanijoje – “Tesco” (468,5 tūkst.), o didžiausio pasaulyje darbdavio titulas tenka amerikiečių prekybos tinklui “Wal Mart”, visame pasaulyje įdarbinusiam net 2,1 mln. darbuotojų.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas Giedrius Kadziauskas teigia, kad prekybos tinklų įkopimas į didžiausių darbdavių sąrašo viršūnę nestebina, nes šios įmonės teikia darbui imlią paslaugą. Jų veikloje reikia daug rankų darbo, be to, bendrovės taiko masto ekonomiją, leidžiančią pasiekti didžiausią efektyvumą ir konkurencinį pranašumą prieš mažas įmones, teikiančias tą pačią paslaugą. Vis dėlto Europoje prekybos tinklai neužima tiek daug didžiausių darbdavių dešimtuko vietų kaip Lietuvoje. Europoje tarp didžiausių darbdavių įsiveržia ir naftos bendrovės, automobilių gamintojai, o Lietuvoje daugiausiai darbuotojų įdarbinusios paslaugų įmonės.
Bendrovės SIKC projektų įgyvendinimo grupės vadovas Gintaras Bleizgys apgailestauja, kad didžiausių Lietuvos darbdavių dvidešimtuke matyti tik dvi gamybos įmonės – pieno perdirbėjai “Pieno žvaigždės” ir “Žemaitijos pienas”. “Kai prekybininkai mažmenininkai tampa didžiausiais darbdaviais, tai reiškia, kad mūsų prekės realizuojamos Lietuvoje ir šalies eksportas menkas. Lietuvos ekonomika verda savose sultyse. Man labai gaila, jog sąraše nėra stambių gamybos įmonių, nes jei jos būtų didieji šalies darbdaviai, tai reikštų, kad jų produkcija eksportuojama, ir tai valstybėje būtų labai naudinga makroekonominiu lygiu”, – komentuoja G.Bleizgys.
Didžiausių darbdavių sąraše gamintojų pasigenda ir Lietuvos darbdavių asociacijos prezidentas Danas Arlauskas, pridurdamas, kad šis sąrašas atskleidžia ligos užpultos Lietuvos ekonomikos simptomus. “Šis sąrašas kelia blogus jausmus. Tai, jog didieji darbdaviai – prekybos tinklai, akivaizdžiai rodo, kad šis sektorius monopolizuotas. O dėl to kenčia vartotojai, turėdami mažiau pasirinkimo galimybių. Žavėčiausi, jei šiame sąraše būtų dideli ir į eksportą orientuoti subjektai, tarkim, gamykla, gaminanti baldus ar buities prietaisus. Tai, kuo garsėjome praeityje. O dabar iš esmės turime monopolizuotas aptarnavimo sritis”, – nusivylimo neslepia D.Arlauskas.
Jis pabrėžia, kad nors šios įmonės yra dideli darbdaviai ir sumoka daug mokesčių, jos nesukuria didelės pridėtinės vertės ir neduoda didelės naudos Lietuvai. “Jei sąraše būtų tokios įmonės, kurios kurtų didelę pridėtinę vertę, daug pardavinėtų Lietuvos rinkoje, taip padėdamos išstumti importines prekes, labai džiaugčiausi. Kitaip tariant, deklaruojame, kad orientuojamės į naująsias technologijas, žinių ekonomiką, tačiau šis sąrašas rodo, kad nepasiekiame užsibrėžtų tikslų”, – atkreipia dėmesį D.Arlauskas.
Darbo vietos valstybinėse įmonėse neefektyvios?
Tiek Lietuvoje, tiek kitose pasaulio šalyse tarp didžiausių darbdavių įsiveržia valstybinės geležinkelių ar pašto įmonės bei naftos bendrovės. Didžiausių pasaulio darbdavių sąraše antra vieta tenka “Indijos geležinkeliams”, kuriuose dirba 1,63 mln. darbuotojų, o trečia – Kinijos nacionalinei benzino korporacijai (China National Petroleum Corporation), turinčiai 1,62 mln. darbuotojų.
Lietuvoje jau daugelį metų antras pagal dydį darbdavys – “Lietuvos geležinkeliai”, įdarbinę apie 10,5 tūkst. darbuotojų. G.Kadziauskas valstybinių įmonių atsidūrimą tarp didžiausių darbdavių vertina kaip tam tikrą neefektyvumo pavyzdį, nes rinkoje veikiančios privačios įmonės stengiasi koncentruotis į pagrindines veiklas, pirkdamos rinkoje šalutines, o “Lietuvos geležinkeliai” yra pavyzdys, kai įmonė viską stengiasi daryti pati.
“Valstybinės įmonės yra didžiausi darbdaviai greičiau dėl jų masto, kuris nieko neturi bendro su veiklos efektyvumu. “Lietuvos geležinkeliai” sukuria daug darbo vietų todėl, kad iš pelningos krovinių vežimo veiklos subsidijuoja kitas darbo vietas. Jeigu tie pinigai būtų sumokėti dividendais valstybei, gal jie būtų panaudojami naudingiau. “Lietuvos geležinkeliai” ir bet kuri kita valstybinė įmonė neturi motyvacijos rasti optimalų darbuotojų kiekį, nes šios įmonės nėra veikiamos bankroto rizikos. Tad ir turime situaciją, kad išlaikomos darbo vietos, kurios nesukuria tiek vertės, ir visos ekonomikos bei visų mokesčių mokėtojų lėšų atžvilgiu – tai švaistymas”, – kritikuoja G.Kadziauskas.
Tradiciškai didžiųjų darbdavių sąraše matome ir bankus – SEB ir “DnB Nord”, kurie, D.Arlausko vertinimu, čia taip pat atsiduria dėl rinkoje užimamos oligopolinės padėties. Tuo tarpu G.Bleizgys atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje išsiplėtusių skandinavų kapitalo įmonių pelnai iš čia iškeliauja. “Gerai, kad jie įdiegia vadybos naujovių, gerosios patirties žmogiškųjų išteklių srityje, bet mes dirbame ne sau. Juk kai Lietuvoje buvo sudėtinga su finansais, premjeras važiavo į Skandinavijos valstybes kalbėtis su bankais. Be to, kuo daugiau darbo vietų sukuria bankai, tuo daugiau jie uždirba iš skolinimosi. Sukurtų darbo vietų skaičius užsienio kapitalo bankuose proporcingas Lietuvos gyventojų ir įmonių prasiskolinimo bankams skaičiui”, – mano G.Bleizgys.