Per artimiausius keletą metų daugiausiai nekilnojamojo turto projektų bus plėtojama Vilniuje, kur iškils ir dangoraižių, ir naujų daugiabučių kvartalų.

Atsigaunant nekilnojamojo turto (NT) rinkai, statybininkai ir NT projektų plėtotojai ima ne tik iš stalčių traukti prieš krizę parengtus planus, bet ir braižyti naujus. Tiesa, per artimiausius penkerius–septynerius metus įmonės daugiausiai į NT objektus investuos Vilniuje. Kituose miestuose jokių didelių statybų, galima sakyti, neplanuojama, tik Kaune ir Klaipėdoje išdygs vienas kitas daugiabutis ar biurų pastatas.
„Sostinėje NT rinka daugiau ar mažiau visą laiką aktyvi ir šis aktyvumas neturėtų mažėti, o kaip bus Kaune ar Klaipėdoje, priklausys nuo valstybės regioninės politikos – ar valstybė skatins investicijas kituose miestuose, ar tik sostinėje. Jei į kitus miestus ateis investicijų, bus gamyklų, kursis naujos darbo vietos, bus aktyvi ir NT rinka. Tai tiesiogiai susiję. Pavyzdžiui, Vilniuje šiemet plėtojama 30 skirtingų daugiabučių namų projektų, o Kaune ir Klaipėdoje kartu sudėjus – tik 10“, – komentuoja „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis.
Taigi per artimiausius penkerius metus verslas pasiryžęs drąsiai keisti bent jau Vilniaus veidą – namų vaiduoklių vietoje turėtų iškilti dangoraižiai, o piktžolėmis apaugusiose visų pamirštose teritorijose kurtis daugiabučių kvartalai. Tiesa, šį kartą verslininkai jau atsargesni – kalbėdami nuolat pabrėžia, kad toli į priekį neplanuoja, o ir pasakodami apie tų kelerių metų perspektyvą galvos dėl suplanuotų projektų nededa ir tikina, kad viskas priklausys nuo situacijos rinkoje.
“Konkrečių planų turime dvejų–penkerių metų laikotarpiui. Ilgesniam laikui neplanuojame, nes rinka keičiasi, todėl tokių planų sudarymas nėra tikslingas“, – pabrėžia NT projektų plėtojimo bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis.
Savaitraštis „Veidas“ apklausė didžiausias NT projektų plėtojimo bei statybos bendroves ir sudarė didžiausių per artimiausius penkerius metus planuojamų NT projektų sąrašą.

Buvusios gamyklos virs daugiafunkciniais kvartalais

Iki 2020 m. antram gyvenimui turėtų prisikelti keletas apleistų ir pamirštų buvusių gamyklų teritorijų Vilniuje – jos turėtų virsti visiškai naujais daugiafunkciniais kvartalais, kur šalia daugiabučių namų veiks prekybos centrai, viešbučiai, bus įrengti verslo centrai. Šie nauji kvartalai įsikurs patraukliose vietose – netoli centro, prie miesto parkų ar upės.
S.Vagonio skaičiavimais, vienas didžiausių būsimų NT projektų sostinėje – buvusios “Velgos” suvirinimo gamyklos teritorijos pritaikymas prekybai, pramogoms, biurams ir gyvenamajai erdvei. Šioje teritorijoje šalia Vingio parko turėtų iškilti ir antrasis sostinės „Akropolis“. Anksčiau skelbta, kad projekto, į kurį vien „Akropolis Group“ investuotų 600 mln. Lt, bendra suma siektų iki 1,5 mlrd. Lt, tačiau planus pakoregavo krizė ir naujųjų sąmatų „Akropolis“ dar neatskleidžia.
„Pasikeitusi ekonominė situacija ir konkurencinė aplinka paskatino mus iš esmės peržiūrėti „Velgos“ projekto apimtis. Iš naujo vertiname, kokio dydžio prekybos ir pramogų centras čia galėtų rastis, kokie dar NT plėtojimo projektai galėtų būti įgyvendinami“, – šykščiai komentavo „Akropolis Group“ plėtros departamento vadovas Arvydas Tyla.
Kitas vienas didesnių NT projektų sostinėje – buvusios “Skaiteks” gamyklos teritorijoje kuriamas daugiafunkcinis Senamiesčio rajonas „Paupys“. Į šį netoli Vilnelės ir Užupio statomą kvartalą įmonė „PST investicijos” planuoja investuoti apie 350 mln. Lt. Kaip informavo „PST investicijos“ direktoriaus pavaduotojas Audrius Globys, 2012 m. buvo baigtas teritorijos detalusis planas, o 2013–2014 m. – griaunami pastatai, valoma teritorija ir statoma infrastruktūra (inžineriniai tinklai, gatvės, viešosios erdvės, tvarkoma Vilnios pakrantė, įrengiant joje dviračių ir pėsčiųjų takus). „2014–2018 m. rajone atsiras šeši kvartalai. Jame bus pastatyta apie 65 tūkst. kv. m. bendro ploto įvairios paskirties NT. „Paupyje“ planuojame pastatyti butų, biuro pastatą, viešbutį, vaikų darželį ir komercinių patalpų“, – planais dalijasi A.Globys.
Kiti planuoti didžiausi NT projektai sostinėje, pasak S.Vagonio, kol kas “pakibę” ir neaišku, kuo baigsis pirminiai ketinimai ir ar jie bus įgyvendinti. Pavyzdžiui, 2006 m. į “Žalgirio” stadiono teritoriją (kartu su Sporto rūmais) Ūkio banko investicinė grupė planavo investuoti 500 mln. eurų (1,7 mlrd. Lt), tačiau šis projektas taip ir nepradėtas įgyvendinti. O buvusioje įmonės “Vilniaus specialusis autotransportas” teritorijoje Šnipiškėse prieš krizę planuota plėtoti naują gyvenamąjį-komercinį kompleksą “Soho” ir investuoti apie 250 mln. Lt, tačiau vėliau tokios kalbos pritilo.
„Manau, kad “Žalgirio” stadiono teritorijos paskirtis anksčiau ar vėliau turėtų būti keičiama, nes tai patraukli vieta. O „Soho“ projektas abejotinas, nes buvo pristatytas bumo metu, tad suplanuota koncepcija, bijau, neatitinka dabartinių rinkos poreikių. Gal šie projektai bus įgyvendinti mažesniais masteliais“, – prognozuoja S.Vagonis.