Mūsų šalyje nei vieni rinkimai negali apsieiti be vis naujų nesusipratimų, be naujų gelbėtojų, o tiksliau – be vis naujų kvailintojų. Jau, atrodo, išbandėme ir ugnį, ir vandenį, ir akmenis, tai yra ir Rolandą Paksą, ir Viktorą Uspaskichą, ir Arūną Valinską. Taip pat, atrodo, jau ir visas manipuliavimo formules žinome, bet, pasirodo, anaiptol ne visas.

Veikiausiai ir per artimiausius rinkimus patirsime šį tą naujo. Mat tokia garsi teisėja kaip Neringa Venckienė pareiškė turinti ketinimų eiti į politiką ir net burti bendražygius. Žinant, kiek a.a. Drąsius Kedys turi gerbėjų ir šalininkų, galima prognozuoti, jog jo seseriai N.Venckienei pavyktų suburti didžiulį, gal net milžinišką, gerbėjų ir rėmėjų būrį.

Gal net didesnį nei V.Uspaskichui ir A.Valinskui kartu sudėjus. Ir tai būtų nauja ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos politikoje. Mat dar niekas nebandė burti politinio judėjimo, paremto kova prieš pedofilus, ir galbūt dar kova su teisėtvarkos pareigūnų abejingumu.

Aišku viena: N.Venckienė ir jos artimiausi bendražygiai patektų bet kur, kad ir kur jie kandidatuotų: tiek į Seimą, tiek į savivaldybių tarybas. Ir tada mes turėtume galimybę stebėti naujovišką šou. Visiškai kitokį nei V.Uspaskicho, R.Pakso ar A.Valinsko. Su politika tai, aišku, neturėtų nieko bendra, su profesionalumu – taip pat, bet būtų netikėta, gal net įdomu, televizijos šią temą eskaluotų dar metus. Galiausiai finišas būtų toks pat, kaip ir su V.Uspaskichu ar A.Valinsku. Šiandien nei vienas, balsavęs už A.Valinską ir prisikėlėlius, nenori prisipažinti tai daręs, nes A.Valinskas su savo šoumenais politikoje pasirodė kaip nesusipratimas, bet per naujus rinkimus tie balsuotojai ir vėl balsuos už naujus politikos prašalaičius, galbūt ir už minėtąją N.Venckienę, o gal ir be jos išnirs dar kokių nors naujų gelbėtojų, kurie bus pasiryžę gelbėti mus nuo didelių kainų, nuo nedarbo, o gal net nuo mūsų pačių.

Bet grįžkime prie profesionalumo, nes būtent dėl jo, o tiksliau, dėl neprofesionalumo Lietuvoje kyla daugybė nelaimių, ir tai stabdo pažangą mūsų valstybėje. Pažvelkime į skandinavų ar britų visuomenę. Juk ten kritinė masė žmonių bet kokį darbą, kad ir kokį jie atliktų, stengiasi atlikti profesionaliai. Ten iš visur dvelkia profesionalumu, o pas mus, deja, ne. Pas mus iš didžiumos svarbių sričių spinduliuoja totalus neprofesionalumas. Pažvelkime į politiką – ten iš 141 Seimo nario, profesionaliai dirba gal aštuntadalis, teisėtvarkos sitemoje vaizdas irgi nykus (juk būtent dėl pareigūnų ir prokurorų neprofesionalumo į politiką ir ketina žengti N.Venckienė, kuri normaliomis aplinkybėmis to tikriausiai nebūtų sugalvojusi). Nedaug profesionalumo apraiškų ir mūsų viešajame sektoriuje, energetikos, aplinkosaugos srityse, ką jau kalbėti apie valstybės turto valdymą ar, tarkime, daugiabučių namų renovavimo programą. Jei galima atlikti bet kaip, jei galima už maksimalią kainą, tai taip ir daroma; jei galima nusikratyti atsakomybės, tai taip pat padaroma. Su tokiu požiūriu nedaug tepasieksi. Tuo mes galime įsitikinti žvelgdami į sportininkus, kultūros, mokslo ar verslo žmones. Daug laimi tik profesionalai. Ta pati formulė galioja ir kalbant apie valstybę. Jai reikia, kad kritinę masę žmonių sudarytų savo srities profesionalai, o ne žmonės, kuriems viskas “dzin”.