Žadėjusi kasmet renovuoti po 2 tūkst. daugiabučių, ši Vyriausybė pagal savo pasiūlytą schemą tesugebėjo užtikrinti vos keturių daugiabučių modernizavimą.

Premjero Andriaus Kubiliaus Vyriausybės darbas artėja prie pabaigos, o žadėta daugiabučių renovacija, kuri turėjo paskatinti krizės nualintą ekonomiką ir leisti gyventojams be baimės laukti žiemos, taip ir neprasidėjo. Vyriausybės programoje įrašytas ambicingas pasižadėjimas kasmet renovuoti po 2 tūkst. namų per metus patyrė fiasko. Pagal pažadus, šiandien Lietuvoje jau turėtų būti renovuota daugiau nei 8 tūkst. daugiabučių, tačiau nuo šios Vyriausybės darbo pradžios renovuoti tik du šimtai, ir tų pačių dauguma pradėti modernizuoti dar pagal senąją tvarką. O štai pagal naująją šios Vyriausybės pradėtą „Jessica“ finansavimo programą renovuoti vos keturi daugiabučiai.
Už namų renovavimą atsakingas aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas apie tai paklaustas kaskart žadėdavo, kad projektai rengiami ir masinė renovacija netrukus prasidės, tačiau akivaizdu, jog nei Aplinkos ministerija, nei Vyriausybė nepajėgi įgyvendinti šio projekto. Vienu metu vykdyti dviejų svarbiausių Lietuvai projektų – atominės elektrinės statybos ir daugiabučių renovavimo – Vyriausybei nepavyko.
„Mes iš pat pradžių sakėme, kad tai nesąmonė, populistiniai pažadai, ir duok Dieve 20 namų per metus renovuoti, nors reikėtų keturis tūkstančius“, – tvirtina daugiabučių namų bendrijas ir jų administratorius vienijančių Būsto rūmų prezidentas Juozas Antanaitis.
Iš tiesų daugiabučių renovavimo idėja Lietuvoje jau sukompromituota, tačiau už ją atsakingi asmenys su tuo sutikti nenori. Štai aplinkos viceministras Stanislovas Šriūbėnas tvirtina, kad renovacija Lietuvoje anaiptol nėra žlugusi, o savo įsitikinimą pagrindžia į bendrą krūvą sudėdamas ir kuklų dabartinį rezultatą, ir prie ankstesnių valdžių renovuotus ar pradėtus modernizuoti daugiabučius, ir modernizuotas mokyklas, ir dar tik ateityje renovuosimus pastatus. Taip skaičiuodamas viceministras gauna apie tūkstantį pastatų.
Vis dėlto, kad ir kaip žongliruosi skaičiais, faktai bado akis: iki šios dienos Lietuvoje renovuoti tik 459 daugiabučiai, nors planuojama atnaujinti 24 tūkst., o skubos tvarka modernizuoti reikia mažiausiai 11 tūkst. daugiausiai šilumos iššvaistančių namų. Padėtis vis aštrėja, nes kainos toliau kyla. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija prognozuoja, kad nuo rudens vidutinė šilumos kaina Lietuvoje brangs dar 4 proc. – iki 29,67 ct/kWh.
Tad kodėl daugiabučių renovavimo programa ir vėl žlugo? Ekspertai mini keletą priežasčių ir tikina, kad nuolankiam laukimui skirtas laikas jau pasibaigė – dabar reikia imtis prievartinių veiksmų. Priešingu atveju šalyje gresia socialiniai neramumai.

J.Antanaitis: „Žmonėms duodamas pyragas, bet nėra botago“

Nagrinėjant masinio renovavimo žlugimo priežastis matyti, kad viena didžiausių šios Vyriausybės klaidų – neatlikti namų darbai prieš renovaciją. Ekspertai piktinasi, kad Vyriausybė nesudėliojo prioritetų, neišsiaiškino, kurių namų būklė prasčiausia ir kuriuos reikėtų renovuoti pirmiausia, neišanalizavo, kas trukdė ankstesniais etapais ir ką reikėtų keisti. Dėl šios priežasties pirmieji buvo renovuoti ne prasčiausios būklės, bet aktyviausių bendruomenių daugiabučiai. O Lietuvoje daugiabučių gyventojų mokama kaina už kvadratinį metrą šildymo skiriasi net septynis kartus.
Dar viena svarbi priežastis – visa apsisprendimo teisė palikta gyventojams, tačiau lietuviai, ypač vyresnio amžiaus, vengia imti paskolas. Trūksta ir motyvacijos: daug už šilumą mokantys neturtingi gyventojai gauna kompensacijas. „Aplinkos ministras vis kartoja – dėl namo renovavimo paliksime apsispręsti gyventojams. Tačiau susisiekimo ministras nesako, kad vairuotojai patys nuspręs, kokie bus keliami reikalavimai automobiliams. O sakyti, kad viską nuspręs būsto savininkas, kuris du dešimtmečius neprižiūri būsto… Kitaip tariant, Vyriausybė nesukūrė jokios patalpų priežiūros sistemos, jokio teisinio mechanizmo“, – griežtesnio tono pasigenda Vilniaus Gedimino technikos universiteto Pastatų energetikos katedros vedėjas prof. Vytautas Martinaitis.
Jam pritaria ir J.Antanaitis, tvirtindamas, kad žmonėms duodamas pyragas, bet nėra botago – prievolės sutvarkyti savo namus ir tvarkingai gyventi, o kompensacijomis neūkiškumas tik skatinamas.
Kita vertus, daugiabučio renovavimas – sudėtingas projektas, tad gyventojai paprasčiausiai bijo prisiimti šią riziką, ypač jei tarp jų neatsiranda kvalifikuoto, statybos reikalus išmanančio žmogaus. Juo labiau kad Lietuvoje net nėra kam tų gyventojų suburti. Pasak Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos vadovo Vytauto Stasiūno, 83 proc. daugiabučių namų neturi įsteigtų bendrijų ir kiekvienas butas sprendžia savo klausimus atskirai.
Būtent kvalifikuoti namo valdytojai – viena pagrindinių priežasčių, kodėl renovacija įsisiūbavo kaimyninėse šalyse. Lenkijoje seni daugiabučiai sparčiai tvarkomi, o Baltijos pirmūnai estai vien nuo 2009 m. renovavo per 428 daugiabučius. Kaip ir Lietuvoje, Estijoje daugiabučiai renovuojami teikiant pigias paskolas.
Centrinės projektų valdymo agentūros ekspertas Valius Serbenta, dirbantis prie energinio efektyvumo didinimo klausimų, pabrėžia kelias pagrindines priežastis, kodėl kaimynams pavyko įsukti renovaciją. Pirma, Lenkijoje namai priklauso kooperatyvams, o Estijoje didžioji dalis namų valdomi įsteigus bendrijas, kurioms vadovauja atestuoti specialistai. Antra, estai ir lenkai nekaitaliojo teisinės bazės, o Lietuvoje renovavimo tvarka nuolat keitėsi. Trečia, Lenkijoje gyventojai įpareigoti kaupti pinigus pastatų atnaujinimo fonde, o Lietuvoje tai nėra privaloma.
V.Martinaitis įžvelgia dar vieną priežastį, kodėl renovacija Lietuvoje merdi, – tai Aplinkos ministerijos organizacinių gebėjimų trūkumas. Profesorius apgailestauja, kad suradus „Jessica“ finansavimo schemą milijonai litų buvo patikėti toms pačioms Aplinkos ministerijos rankoms, kurios jau anksčiau neparodė jokių gebėjimų valdyti renovacijos procesą.
J.Antanaitis nusiteikęs dar kategoriškiau: renovacija žlugo, nes Vyriausybė net nenorėjo jos pradėti. „Vyriausybė neskatino gyventojų, kad šie pradėtų renovaciją, nebuvo vykdoma planinga reklamos kampanija, o jei žmonės pradėdavo renovavimo procesą, būdavo sudaromos dirbtinės kliūtys per biurokratinį mechanizmą, bankus, kurie reikalaudavo, kad renovacijai pritartų 60–70 proc. namo gyventojų, nors pagal įstatymus užtenka 51 proc. Vyriausybei nereikėjo, kad vyktų renovacija, – biudžetas ir taip kiauras“, – dėsto Būsto rūmų prezidentas.

Nenori renovuotis – nereikia ir kompensacijos

Ekspertai siūlo imtis neatidėliotinų ir griežtų priemonių gelbėjant merdinčią renovavimo programą ir pirmiausia ragina mažinti kompensacijas už šildymą. „Per artimiausius penkerius metus kompensacijas laipsniškai sumažinčiau tris kartus – palikčiau nedideles kompensacijas nebent varguoliams“, – galimas gaires brėžia nepriklausomas energetikos ekspertas Rimantas Zabarauskas.
J.Antanaitis siūlo elgtis dar griežčiau ir nenorintiems renovuoti energetiškai neefektyvaus namo atimti visas kompensacijas. „Daugiabučių, kurie daugiausiai suvartoja šilumos, gyventojams duodame metus ar dvejus apsispręsti dėl renovacijos – jei neapsisprendžia, vadinasi, turi mokėti visą šilumos kainą, nes jie toliau neūkiškai drasko mūsų pinigines. Neturi to namo gyventojams būti jokių kompensacijų. Maža to, už viršytas šilumos normas gyventojai turėtų mokėti ne sumažintą, o normalų PVM tarifą. Turime ne gailėtis veltėdžio, o priversti jį gyventi kultūringai“, – tvirtina J.Antanaitis.
O Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius siūlo energetiškai neefektyvių daugiabučių gyventojams nutraukti šildymo išlaidų kompensavimą ir priverstinai renovuoti namus valstybės lėšomis.

Savivaldybės imasi iniciatyvos

Visi ekspertai sutinka, kad vieną pagrindinių vaidmenų renovacijos procese turi vaidinti savivaldybės, nes jos geriausiai mato, kurie namai neefektyviausi. Tad V.Serbenta mato dar vieną alternatyvą, kaip paskatinti renovaciją: kadangi gyventojai labiausiai bijo prisiimti finansinių įsipareigojimų, reikia griebtis kitokio metodo – pavyzdžiui, riziką galėtų prisiimti savivaldybės.
Tokios iniciatyvos Lietuvoje jau gimsta. Pirmoji tokią idėją bando įgyvendinti Zarasų rajono savivaldybė, kurios pavyzdžiu jau pasekė Visagino ir Ignalinos rajonų savivaldybės.
Zarasų rajono meras Arnoldas Abramavičius pasakoja, kad jų savivaldybė atrinko trečdalį daugiausiai energijos suvartojančių daugiabučių (46), atliko jų energijos sąnaudų auditą ir taryboje patvirtino programą, kaip galėtų atrodyti renovavimo schema. Praėjusią savaitę savivaldybė įkūrė viešąją įstaigą, kuri apie 50 proc. reikiamų lėšų namui renovuoti tikisi gauti iš įvairių programų (15 proc. – iš „Jessicos“ fondo, 15 proc. – iš Klimato kaitos fondo ir 15–20 proc. – iš Ignalinos programos), o likusią sumą ketina skolintis pagal „Jessicos“ programą. Už šias lėšas savivaldybės įmonė ketina renovuoti probleminius namus, pati prižiūrėti darbų eigą, o paskolą padengti lėšomis, sutaupytomis už šildymą: gyventojai už šilumą mokėtų 10 proc. mažiau, o likusi sutaupyta suma eitų paskoloms grąžinti.
„Kadangi bendrijų paprasčiausiai nėra, o žmonės bijo imti savo vardu paskolą, nieko kito negalime sumąstyti, kaip tik vykdyti tuos darbus savivaldybės vardu“, – aiškina A.Abramavičius.
Beje, panašų modelį siūlė ir nekilnojamojo turto bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis, iškėlęs idėją, kad investuotojas namą renovuotų savo lėšomis, o už prisiimtą riziką jam atitektų pinigai už sutaupytą šilumos energiją.
Ekspertų nuomone, metas, kai žmonės jau nebeišgalės susimokėti už šildymą, sparčiai artėja, tad laukti nebėra laiko.

Dauguma daugiabučių – neekonomiški

Daugiabučiai, suvartojantys šilumos    Visų daugiabučių dalis, proc.
Mažiausiai (apie 10 kWh/m2)    4,6
Vidutiniškai (apie 15 kWh/m2)    17,3
Daug (apie 25 kWh/m2)    55,7
Labai daug (apie 35 kWh/m2)    22,4

Šaltinis: LSTA

Apie renovavimą skaičiais

Iki šiol Lietuvoje iš viso atnaujinta daugiabučių    455
Lietuvoje reikia atnaujinti daugiabučių    24 tūkst.
Atnaujinta pagal “Jessica” programą    4
Šiuo metu atnaujinama    119
Vyriausybės programoje numatyta kasmet atnaujinti    2 tūkst.