Per pirmąjį skaitmeninės televizijos mėnesį revoliucijos neįvyko, tačiau jau keletą metų besitęsusio skaitmenizacijos proceso pasekmės aiškios – pusė milijono kadaise vien didžiosioms televizijoms ištikimų žiūrovų dabar savo laiką išdalija ir nišiniams kanalams.

Nuo 2009 m., kai skaitmeninės antžeminės televizijos tinklas aprėpė didžiąją Lietuvos teritorijos dalį, keturi didieji Lietuvos televizijos kanalai prarado daugiau nei ketvirtadalį auditorijos. Skausmingiausiai šią netektį pajuto dvi didžiausią žiūrovų dalį susirenkančios televizijos: TNS LT duomenimis, TV3 auditorija per ketverius metus sumažėjo beveik septyniais procentiniais punktais, iki 16,6 proc., o LNK – beveik penkiais, iki 15,9 proc. Patys televizininkai ir reklamos užsakovai vieną procentą auditorijos prilygina 35 tūkst. žiūrovų, vadinasi, abi šios televizijos vos per keletą metų prarado maždaug po 200 tūkst. anksčiau vien joms ištikimų žiūrovų. Tai nereiškia, kad jie visai nebeįsijungia šių televizijų, tačiau jų programas žiūri kur kas trumpiau nei anksčiau.
Ryškiausiai reitingai krito 2011 m., kai gyventojai aktyviausiai pradėjo ruoštis artėjančiam skaitmeniniam amžiui – pirkti priedėlius ar užsisakyti mokamos televizijos paslaugas. Kur dėjosi šie nubyrėję žiūrovai? TNS LT tyrimai atskleidžia, kad televizoriaus jie tikrai neišjungė. Kaip pastebi TNS LT Media departamento projektų vadovė Lina Petraitienė, tiek dėl ilgėjančio tamsaus paros meto, tiek dėl išaugusių galimybių matyti daugiau kanalų lapkritį Lietuvos gyventojai televiziją žiūrėjo netgi intensyviau nei spalį: padidėjo tiek visų matuojamų TV kanalų pasiekta auditorija (skaičius žmonių, bent trumpam įsijungusių konkretų TV kanalą), tiek laiko, kurį vienas gyventojas praleido žiūrėdamas TV programas, trukmė. Spalį vienas Lietuvos gyventojas prie televizoriaus praleido vidutiniškai po 3 val. 33 min. per parą, o lapkritį šis rodiklis jau siekė 4 val. 2 min. – 29 minutėmis daugiau nei spalį ir 17 min. daugiau nei prieš metus.
Tad nors šiemet prie televizoriaus lietuviai praleido netgi daugiau laiko nei anksčiau, dabar savo laiką jie padalija tarp didesnio skaičiaus kanalų. Įsigiję priedėlius žmonės gali matyti ne 6–7 nemokamus kanalus kaip anksčiau, bet trylika, o užsisakiusiems mokamos televizijos paslaugas atsivėrė iki tol nematyti lietuviškų ir užsienietiškų kanalų klodai.
„Su naujų technologijų įsigalėjimu didėja vienam žiūrovui pasiekiamų televizijos kanalų skaičius, todėl Lietuvoje stebima visame pasaulyje vyraujanti tendencija, kai didžiųjų televizijų auditorijos rodikliai mažėja, nes televizijos žiūrovai savo žiūrėjimo laiką paskirsto didesniam skaičiui televizijos kanalų. Šios tendencijos mes net nevadiname skaitmeninės televizijos perversmu, o tiesiog daugiakanalės TV plėtra“, – tvirtina L.Petraitienė.
Dėl tos priežasties, kad perėjimas prie skaitmeninės televizijos laipsniškai vyko jau kelerius metus, spalio 29 d. išjungus analoginę televiziją revoliucijos šalyje nekilo. Lapkričio, pirmojo skaitmeninės televizijos eros mėnesio, duomenys rodo, kad ženklių pokyčių nėra, tačiau kelerius metus besitęsianti tendencija išliko: didžiųjų kanalų auditorija per mėnesį susitraukė 0,3–1,1 proc., o lietuviškų regioninių ir užsienio kanalų žiūrimumas ūgtelėjo.
„Kiekvieno tų kanalų auditorijos rodikliai keitėsi nedaug, tačiau analizuojant visos jų grupės rodiklius stebimas nemažas pokytis: kanalų grupės auditorijos dalis lapkritį, palyginti su spaliu, išаugo pusantro procentinio punkto, o pasiekta dienos auditorija – beveik penkiais procentiniais punktais“, – nurodo L.Petraitienė.
Jei lyginsime ilgesnį laiką, šis skaičius dar įspūdingesnis – nuo 2007 iki 2011 m. bendra mažesniųjų kanalų auditorija padidėjo nuo 16,3 iki 23 proc.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-50-2 internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.