Ananasų dieta, šokolado, Holivudo, Jėzaus, akmens amžiaus, eskimų, hipnozės, energinių gėrimų. Dietų yra beveik tiek pat, kiek ir storų pilvų. Ar iš tiesų jos daro stebuklus? Taip. Patikliųjų piniginėse…

“Pati jutau, kad tomis savaitėmis pasidariau ypač nervinga. Draugai taip ir pasakė: geriau būk stora, tik ne pikta”, – savo lieknėjimo dietą prisimena 38-erių TV režisierė Jurga P. Kiek pavyko atsikratyti? 800 Lt. Už individualios badavimo programos sudarymą.

Beje, lieknėjimo dietos – jau ne vien moteriška tema. Vakaruose 54 proc. vyrų yra išbandę mažiausiai bent vieną dietą. Visiškai dietoms abejingi vos 19 proc. vyrų.

Isterijos istorija

Masyvios šlaunys, pūpsančios krūtys ir putlūs sėdmenys – tokį moters grožį XVII a. vaizdavo baroko tapybos žvaigždė Rubensas. Iki XVIII a. apkūnumas buvo turto ir aukštos kilmės ženklas. 1820 m. pasirodžiusios pirmosios dietos su mada neturėjo nieko bendra – svarbiau buvo sveikata. Prancūzų gydytojas Paulis Broca 1870 m. paskelbė vadinamąją normalaus svorio formulę: žmogaus ūgis minus 100 (jei 10 proc. mažiau, anot jo, – idealus svoris). XX a. pradžioje Johnas Harvey‘us Kelloggas (pusryčių dribsnių išradėjas) išpopuliarino savo komercinę sanatoriją – amerikiečių elitas pamėgo tirpdyti savo riebalų rinkes. Taip gimė lieknėjimo industrija.

Moteriško grožio idealas iš esmės apsivertė prieš 80–90 metų – kaip tik tada į madą atėjo smulkutė figūra ir laibos kojos. Kai septintojo dešimtmečio ekranus užkariavo aktorė Twiggy (“plonoji šakelė”), “svajonių figūras” imta pardavinėti visoms. Bumas nenuslūgsta iki šiol.

XX a. antrąją pusę taikliai apibūdina Kolumbijos rašytojo Gabrielio Garcios Marquezo replika: “Pirmoje gyvenimo pusėje negalėjau valgyti ką panorėjęs, nes dar negalėjau sau leisti. Antroje pusėje – jau negaliu, nes laikausi dietos”.

“Jau trisdešimt metų porcijų dydis JAV restoranuose tik didėja, o kainos krinta”, – komentuoja amerikiečių mitybos tyrinėtoja Lisa Young. Kadangi nemažai JAV socialinių reiškinių vėliau pasikartoja ir Europoje, įdomi kita L.Young įžvalga: “Prie garsiojo amerikietiško nutukimo prisideda greitai paruošiamas maistas, intensyvi produktų reklama, užkandinės prie kiekvieno kampo. Visi buitiniai prietaisai valdomi nuotoliniais pulteliais – net ir kelių žingsnių nebenueiname. Prekybos centrai turi automobilių aikšteles – važiuok prie durų ir krauk”. Antsvoris esąs natūrali organizmo reakcija į “storinančią” aplinką.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, šiuo metu antsvorio turi milijardas suaugusių planetos gyventojų, Europoje per daug sveria 30–40 proc. žmonių, atskirose šalyse net iki 75 proc. vyrų ir 60 proc. moterų.

Amerikoje garsiai kariaujant su riebalais, pro triukšmą sunkiai prasimuša kritiški balsai. Tarkim, genetikas Jeffrey Friedmanas iš Niujorko Rokfelerio universiteto mano, kad vadinamoji riebalų epidemija – pernelyg politizuotas ir dezinformacijos prikimštas reikalas, o žmonės negirdi mokslininkų, tvirtinančių, kad idealios lieknėjimo dietos nėra! Pagal naujas apklausas net 55 proc. badavusiųjų nepaspruko nuo pirminio svorio, 20 proc. svėrė tiek pat, o 7 proc. po dietos dar labiau papilnėjo.

Riebūs interesai

Ir tarptautinė kovos su nutukimu organizacija “International Obesity Taskforce”, ir Pasaulio sveikatos organizacija turi įdomių finansinių rėmėjų, pavyzdžiui, šveicarų farmacijos koncerną “Hoffmann-La Roche”. Parama gerai organizacijai – gėris. Bet jei esi kone milijardą investavęs į naujųjų “liekninamųjų piliulių” kūrimą, argi nesitikėtum paslaugos už paslaugą? Tarkim, kad tavo remiama organizacija nuolat gąsdintų riebalais. Arba dar geriau: paskelbtų, kad nutukimas jau pasiekė pandemijos mastą – gelbėkitės, kas galit! Gąsdinimai sveikatos versle veikia puikiai. Vieno lietuviško vaistinių tinklo vadovas yra užsiminęs ne spaudai: kas savaitę TV sveikatos laidoje parodai baubą – ir senutės po valandos jau vaistinėje.

Moterų imunitetas grožio temoms silpnesnis – net lieknoms padedama užsikrėsti dietomis. Susidomėjai – yra iš ko rinktis. Įvedę į “Google” paiešką žodį “dieta”, rasite 3,6 mln. rezultatų vien lietuvių kalba… Šimtai pavadinimų, nors dauguma dietų priklauso pagrindinėms dviem grupėms: mažiau angliavandenių (Atkinso dieta, “Glyx”, Pietų paplūdimio dieta, Michelio Montignaco metodas, “Logi” ir kt.) arba mažiau riebalų (senesnės bulvių arba ryžių dietos, Deano Ornisho metodas ir kt.). O skeptikai krizena: jei egzistuotų bent viena tikrai veiksminga dieta, argi išliktų devynios galybės kitų?

Kaipgi nebus devynių galybių, jei riebūs pinigai birte byra? Prieš prasidedant pasaulinei finansų krizei, vien JAV dietinių produktų pramonės apyvarta sudarydavo po 40 mlrd. dolerių per metus, vien kompanija “Weight Watchers” susižerdavo 200 mln. dol. pelną. Dėl apkūniųjų piniginių varžosi institutai, įmonės, interneto parduotuvės, moterų žurnalai, knygos, TV laidos, stebuklingos piliulės ir tikri bei apsišaukę ekspertai: medikai, biochemikai, sporto treneriai. Ir visi žada pritrenkiančius rezultatus per trumpą laiką! Tiesa, kartais madinga dieta pasklinda savaime. Ir pakoreguoja ekonomiką.