Įvairiausioms dietoms pasaulyje per metus išleidžiama net 100 mlrd. JAV dolerių. Deja, lietuvius jau irgi galima priskirti prie šios įtaigios pramonės aukų: ir mūsų šalyje nuolat daugėja besivaikančiųjų stebuklingų žaibiško sulieknėjimo receptų bei išleidžiančių tam didžiules sumas pinigų.

Šiais laikais pasaulyje turime galimybę stebėti vieną paradoksą: viena vertus, daugėja žmonių, besilaikančių dietų ir išleidžiančių daugybę pinigų jų patarimų knygoms, paskaitoms bei konsultacijoms, taip pat specialioms liekninamosioms procedūroms, preparatams ir maisto priedams, riebalus be jokių valios pastangų tirpdinančiai įrangai bei juos maskuojančiai aprangai, kita vertus, išsivysčiusiose valstybėse kiekvienas metais lygia greta gausėja nutukusių žmonių.
Taigi šiuo metu itin įnirtingai, įtaigiai ir profesionaliai dėl vartotojų dėmesio kaunasi dvi pramonės: viena, siūlanti perdirbtą ir jau paruoštą maistą, kurio galima greitai prikimšti skrandį, ir kita, raginanti tuoj pat kokiomis nors ypatingomis dietomis atsikratyti tokios netaisyklingos mitybos sukeltų padarinių. Ir jau nebereikia pirštais baksnoti į visos šios ydingos sistemos pradininkes JAV (čia, finansinių naujienų agentūros “Bloomberg” duomenimis, kasmet išleidžiama didžioji dalis dietų vartotojų pinigų – 55 mlrd. dolerių): šiuo metu neapgalvotą ir besaikį maisto vartojimą skatinanti greitojo maisto pramonė jau visiškai suklestėjusi ir Lietuvoje, o nutukusių mokyklinio amžiaus vaikų, Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, per pastaruosius keliolika metų Lietuvoje nuo 10 proc. padaugėjo iki 22 proc.
Tokie duomenys stebinti neturėtų: dažnas vaikas Lietuvoje nebevalgo pusryčių; mokykloje per pietų pertrauką jis kokiu nors saldžiu sintetiniu gėrimu užsigeria bandelę arba gabalėlį picos (nes juk sriubą su kotletu mokyklos valgykloje valgo tik mokytojai ir kokie nors “lūzeriai”), ir jau labai gerai, jei bent vakare namie jo laukia subalansuoto, visus mitybos elementus siūlančio maisto lėkštė. Tačiau ir į ją neretai būna įdėtas koks nors maisto pramonės jau prieš kelias dienas sukurptas pusfabrikatis, kurį darbuose nusiplūkusiai mamai tereikia pašildyti.

Dietos – ligoms gydyti

Lietuvos dietologų draugijos prezidentė Edita Gavelienė primena, kad pats žodis “dieta” yra kilęs iš graikų kalbos žodžio “diaita”, reiškiančio gyvenimo būdą. “Ir, tiesą sakant, jo prasmė ir esmė per šimtmečius nepasikeitė: dieta turėtume vadinti žmogaus pasirinktą subalansuotos, jo lytį, amžių ir gyvenimo intensyvumą atitinkančios mitybos sistemą. Ir čia – jokių stebuklų, žaibiško sulieknėjimo pažadų, ypatingų receptų”, – pabrėžia gydytoja.
Atkreiptinas dėmesys, kad dietos, kaip išskirtinės mitybos sistemos, sąvoka pirmiausia paplito medicinoje, gydytojams pastebėjus, kad tam tikrų produktų atsisakymas, o kitų dažnesnis vartojimas padeda kovoti su tam tikromis ligomis. Pavyzdžiui, podagros priepuolių galima išvengti valgant mažiau purinų turinčio maisto, o juos kaupia kepta mėsa ir jos sultiniai. Taigi sąnarių skausmas kamuoja mažiau, jei dažniau pasirenkama žuvis, vaisiai ir daržovės. O štai celiakija pasireiškia tada, kai virškinamasis traktas netoleruoja gliuteno – baltymo, kurio gausu kviečiuose, miežiuose, avižose ir rugiuose, todėl šių kruopų tenka atsisakyti.
Suprantama, nustojus valgyti mėsos kepsnius ar kvietinių miltų pyragus pradeda kristi svoris, tad specialios dietos iš medikų kabinetų dar viduramžiais persikėlė į turtuolių dvarus, kuriuose dėl pertekliaus ir saiko praradimo buvo paplitę antsvoris ir nutukimas. O visuotine panacėja dietos tapo jau pokariu, kai suklestėjusi maisto pramonė nuo badavimo išvadavo Vakarų pasaulį, kurį toji pati pramonės pažanga išlaisvino ir nuo sunkaus fizinio darbo. Geras pusšimtis metų – ir turime klestinčią simbiozę: nebejudančią, persivalgyti linkusią visuomenę ir ne į sveiką protą, bet į vartotojo pinginę apeliuojančią dietų pramonę.
O sveikas protas turėtų prisiminti paprasčiausias ir visiškai nieko nekainuojančias tiesas: per dieną reikia suvalgyti dvi saujas grūdų produktų, tiek pat vaisių ir daržovių, kiek mažiau mėsos bei pieno produktų ir dar saujelę ar šlakelį riebalais aprūpinančio maisto. Bet juk kur kas lengviau valgyti tai ir tiek, kiek norime, ir jau tada, kamuojamiems sąžinės priekaištų ir visuotinio grožio sampratos (gražūs žmonės yra liekni) spaudimo pulti ieškoti stebuklingų liekninamųjų dietų.
E.Gavelienė pabrėžia, kad Lietuvoje taip pat jau susiklostė ydinga padėtis: didžioji dalis žmonių arba turi antsvorio, arba yra per liesi. “Žmonės tarytum ir domisi savo mityba, apie tai diskutuoja, dalijasi patirtimi. Deja, dažniausiai nukrypstama į kokių nors pikantiškų dietų, stebuklingų liesėjimo būdų aptarimus, o ne į blaivią diskusiją apie paprastus žmogaus organizmo poreikius ir paprastus jų patenkinimo būdus”, – pastebi dietologė.
Didžiausi bėda, kad puolus į kraštutinimus ir atsisakius kokių nors vienos rūšies produktų organizmas anksčiau ar vėliau dėl jų stygiaus pradeda sirgti.

Noras liesėti – sutrikimas

Valgymo sutrikimų centre dirbanti psichologė-psichoterapeutė Ilona Kajokienė teigia, kad dauguma valgymo sutrikimų prasideda nuo nepasitenkinimo savo figūra, ir dieta pasirenkama kaip vienas iš metodų, norint pakeisti neatitikimą tarp savo tikrosios išvaizdos ir fantazijos, minčių, kokia ji turėtų būti.
“Labai svarbus ir visuomenės požiūris. Mergina, kuri bet kurioje kitoje Europos ar Amerikos šalyje būtų laikoma liekna ir gražia, Lietuvoje tampa baisia ligone, mat čia ji laikoma stambia. Mūsų visuomenės požiūris į normalius kūno apvalumus yra išsigimęs. Tai būdinga visai Rytų Europai”, – tvirtino gydytoja, duodama interviu tinklalapiui dieta.lt.
Jos įsitikinimu, 97 proc. dietų yra reklamos triukas, didžioji jų dalis – absoliučiai nelogiškos. “Dietų reklama – kablys moterų sąmonei: jūs esate nepakankamai žavios, tai mes jums duosime dietų”, – pabrėžia specialistė.
Psichoterapeutė Genovaitė Petronienė teigia, kad kruopščiai peržiūrėti savo racioną nepakenktų daugeliui žmonių: ar geras angliavandenių ir baltymų balansas, ar pakanka daržovių. Ir to rezultatai būtų puikūs, nes pasitelkus gerą dietą galima pasveikti net ir nuo įvairių ligų. “Žinoma, turiu omenyje mokslu pagrįstas ir dietologų siūlomas dietas, kurios labai skiriasi nuo pavojingų greito sulieknėjimo metodų”, – primena gydytoja.
Profesionalios gydytojos dietologės, įkūrusios kliniką “Dietos sistema”, perspėja, kad dabar Lietuvoje itin populiarios maisto derinimo, mitybos pagal kraujo grupes dietos, taip pat mechaninis žarnyno valymas, norint suliesėti, tėra moksliškai neįrodyti eksperimentai. “Jie spekuliatyvūs ir manipuliuoja ribotomis mūsų žiniomis apie žmogaus organizmo fiziologiją”, – aiškina klinikos vadovė E.Gavelienė.
Pavyzdžiui, maisto produktų derinimo teorija gydytojams skamba tiesiog juokingai: aiškinimas, kad nesuderinti produktai rūgsta ir pūva skrandyje bei žarnose yra nelogiški, nes rūgimo ir puvimo procesams reikalingų bakterijų skrandyje paprasčiausiai nėra. “Nesvarbu, ką su kuo “derinsite”, – svarbu, kad tų derinamųjų komponentų nebūtų per daug. Kitaip tariant, nereikia persivalgyti”, – ir vėl prie paprastų tiesų sugrąžina specialistė.
O gydytoja dietologė Daiva Pipiraitė atkreipia dėmesį, jog savarankiškai sudarant savo dietą svarbu įvertinti, kad ji teiktų pakankamą kiekį kalorijų, maistinių medžiagų ir būtų sudaryta iš įvairių produktų. “Žmogaus dienos racioną turi sudaryti 15 proc. baltymų, 35 proc. riebalų ir 50 proc. angliavandenių”, – pabrėžia specialistė.

Box1

Šimtmečiais – tie patys patarimai

Norintiems maitintis saikingai, bet taip, kad organizmas kasdien gautų visų reikalingų medžiagų, Didžiosios Britanijos maisto standartų agentūra (The Food Standards Agency) primena pagrindinius ir per amžius nesikeičiančius subalansuotos mitybos principus: maitintis reikia įvairiai, svarbu kasdien valgyti daug vaisių, daržovių ir grūdinių kultūrų patiekalų, negalima pamiršti bulvių ar ryžių, privaloma yra mėsos ar žuvies bei pieno produktų porcija.
Išskiriami aštuoni pagrindiniai sveikatai palankios ir netukinančios mitybos principai: mitybos pagrindą sudaro grūdinių kultūrų patiekalai; racione daug daržovių ir vaisių; valgoma daug žuvies; ribojami perdirbti riebalai ir cukrus; saikingai vartojama druska (ne daugiau kaip 6 g per dieną); būtinas fizinis aktyvumas; geriama daug vandens; nederėtų praleisti pusryčių.

Užrašai šalia lėkštės
Vaisiai ir daržovės
Duona, ryžiai, bulvės, makaronai
Pienas ir pieno produktai
Maistas, kuriame gausu riebalų ir / arba cukraus
Mėsa, žuvis, kiaušiniai, pupelės

Šaltinis: food.gov.uk

Box2

Faktai ir skaičiai apie dietas
Vidutinė amerikietė sveria 70 kg ir dėvi 14 dydžio drabužius. Tuo tarpu iš tobulo kasdienio gyvenimo reklamų žvelgiančios manekenės vidutiniškai sveria 50 kg ir nešioja 8 dydžio drabužius.
50 proc. amerikiečių moterų laikosi kokios nors dietos.
Nuo 90 iki 99 proc. dietų neužtikrina, kad svoris sumažės visam gyvenimui.
Tik 30 proc. amerikiečių moterų kaulų masės indeksas yra normalus – dauguma jau serga osteoporoze dėl visiškai klaidingo įsitikinimo, kad pieno produktai tukina, todėl jos jų nevartoja.
Apklausų duomenimis, antsvorį amerikietės moksleivės laiko didesne problema negu atominis karas, vėžys ar tėvų netektis.
Nerimas dėl išvaizdos ir valgymo sutrikimų problemos jaunas amerikietes pradeda kankinti daug anksčiau negu potraukis prie alkoholio ir narkotikų; tačiau alkoholio ir narkotikų prevencijos programas turi visos JAV mokyklos, o valgymo sutrikimų problema garsiai įvardijama vos keliose mokymo įstaigose.
Šaltinis: INDD organizacija

Įkirta
Dietologė E.Gavelienė: “Lietuviai tarytum domisi savo mityba, tačiau dažniausiai nukrypstama į kokias nors pikantiškas dietas, stebuklingus liesėjimo būdus.”