Operos gerbėjų laukia susitikimas su „Manon Lesko“, o dramos mėgėjus Eimuntas Nekrošius kviečia į „Dieviškąją komediją“.

Pastarosiomis savaitėmis tapome liudininkais, kaip skirtingai kelio į publiką ieško skirtingi teatrai. Bohemiečiai kurpia ir platina fiktyvius savo herojų skelbimus, „Domino“ teatras seka istoriją apie žioplą aktorius vežusį taksistą, degalinėje pamiršusį nuo automobilio atjungti dujų žarną. „Meno fortas“ sau būdingu solidžiu stiliumi praneša, kad Rolandas Kazlas netrukus pavirs Dante Alighieri, o Jaunimo teatras – kad Algirdas Latėnas po „Kapinių klubo“ įsteigs ir „Slaptąją dviratininkų draugiją“.
Visi kiti, deja, likus kelioms savaitėms iki premjeros apie ją nepraneša nieko. Kaip čia neprisiminsi elementaraus, bet logiško Dalios Ibelhauptaitės pastebėjimo: „Jeigu žmogus nežino, kad vyksta koks nors kultūros renginys, tai ir nenueis į jį.“

Tais pačiais motyvais

Nepaisant apie kitus spektaklius rėkiančių reklamų, kone labiausiai nustebino tylus Šiaulių dramos teatro pasiryžimas dar kartą inscenizuoti Yasminos Rezos „Skerdynių dievą“. Drąsa menininkus puošia, tačiau kad mestum pirštinę „Idioteatre“ Dainiaus Kazlausko ką tik pastatyto „Karo dievo“ garsių aktorių ketvertukui, jos išties reikėjo nemažai. Juolab šis ketvertukas dabar pats aiškinasi, kuo jų sukurti personažai skiriasi nuo Romano Pollanskio filmo „Kivirčas“, pastatyto pagal tą pačią pjesę ir rodyto „Kino pavasaryje“, veikėjų.
Prancūzų dramaturgės Y.Rezos populiarumas Lietuvoje jau pasiekė tokį lygį, kad galėtume kurioje nors mažesnėje scenoje organizuoti pagal jos pjeses sukurtų spektaklių festivalį ir išrinkti įdomiausią „Skerdynių dievo“ pastatymą.
Nieko nauja po saule: štai benediktinų vienuolio Prevosto d‘Exiles romanas apie nuodėmingąją Manon buvo toks populiarus, kad net trys XIX a. kompozitoriai įkūnijo šią heroję savo operose. Tačiau geriausiai pavyko Giacomo Puccini – tai buvo pirmasis kompozitoriaus „hitas“, sukrovęs jam nemažus turtus.
„Šios operos melodijų grožis, tragizmas negali nejaudinti, – teigia maestro Gintaras Rinkevičius, pirmą kartą savo karjeroje diriguosiantis „Manon Lesko“. – Klausytojai, mėgstantys G.Puccini „Bohemą“ ar „Madam Baterflai“, bus sužavėti ir „Manon Lesko“.
O D.Ibelhauptaitė pabrėžia, kad Manon vardas užsienio teatrų repertuaruose populiarumu prilygsta Karmen, tik Lietuvoje jis menkiau žinomas. Režisierė operos veiksmą savavališkai perkels į dekadentišką, naujovių ištroškusį XX a. pradžios Paryžių. Fatališkos meilės ir turtų ištroškusios gražuolės vaidmenį kurs dvi solistės: Asmik Grigorian ir Sandra Janušaitė, o nuo jų permainingų aistrų prisikentės Vaido Vyšniausko ir kviestinio tenoro Georgi Oniani vaidinami De Grijė.

Teatrinės skaistyklos

Adolfas Večerskis prisiminė serbų komedijos klasiką Branislavą Nušičių – būtent pagal jo pjesę „Domino“ teatre statomas „Daktaras“. Kai šį faktą premjeros reklamose bandoma užgožti tuo, kad vieną iš spektaklio vaidmenų kuria kažkada operos tenoru save vadinęs Deividas Norvilas, taip ir norisi paklausti: ar jis šioje B.Nušičiaus komedijoje dainuos?
Ne ką viltingiau nuteikia ir Jaunimo teatro premjeros anonsas: ruso Olego Bagajevo pjesėje „Slaptoji dviratininkų draugija“ kūdikio laukiasi ir trylikmetė paauglė, ir aštuoniasdešimtmetė senolė, ir netgi diedukas… „Tai viena absurdiškiausių iš visų mano parašytų pjesių, kurios pagrindinė mintis sufleruoja apie neišvengiamą šiuolaikinio gyvenimo ėjimą katastrofos link “, – konstatavo autorius.
Guodžia bent tai, kad A.Latėnas spektakliui nekvietė operos solistų: vaidins Sergejus Ivanovas, Dalia Morozovaitė, Andrius Bialobžeskis, Algimanto Puipos „Miegančių drugelių tvirtovėje“ sublizgėjusi Giedrė Giedraitytė ir kiti.
Vis dėlto labiausiai laukiamas balandžio mėnesio vaidmuo – R.Kazlo kuriamas Dantė E.Nekrošiaus „Dieviškojoje komedijoje“: aktorius senokai atsisakė atsitiktinių vaidmenų, todėl kiekvienas jo pasirodymas tampa švente žiūrovui. Taip pat intriguoja eksministro Remigijaus Vilkaičio sugrįžimas į didžiąją sceną.
E.Nekrošiaus spektaklyje ypatingas dėmesys skiriamas pačiam Dantei, kaip „Dieviškosios komedijos“ autoriui. Per jį spektaklyje bandoma apčiuopti mirtingo kūrėjo ir nemirtingo jo kūrinio santykių problematiką. Ir nors žadama nevarginti publikos ilgais klasiko monologais, greičiausiai ne šiaip sau premjerinių spektaklių laikas perkeltas į 17 valandą.

Dešimt balandžio premjerų
2, 6–8 d. 19 val. „Domino“ teatre, 3 d. 18 val. Kauno „Girstutyje“, 23 d. 19 val. Klaipėdos koncertų salėje – „Daktaras“. Rež. A.Večerskis
3, 4, 6, 7 d. 19 val. Kongresų rūmuose – „Manon Lesko“. Rež. D.Ibelhauptaitė
5 d. 19 val. Menų spaustuvėje – „Solo“ („Atviras ratas“)
11 d. 18.30 val. Vilniaus mažajame teatre – „Sudeginti negalima pasigailėti“ („Meno ekspansija“)
14, 15, 27 d. 18 val. Panevėžio J.Miltinio dramos teatre – „Skerdynių dievas“. Rež. Arvydas Lebeliūnas
20, 21 d. 18 val. Rusų dramos teatre – „Iliuzijos“. Rež. Olegas Kovrikovas
20-22 d. 18 val. Jaunimo teatre – „Slaptoji dviratininkų draugija“. Rež. A.Latėnas
21 d. 19 val. „Žalgirio“ arenoje – „Šimtmečio baletai“ (Maskvos didysis teatras)
26, 27 d. 17 val. Nacionaliniame dramos teatre – „Dieviškoji komedija“. Rež. E.Nekrošius
29 d. 19 val. Menų spaustuvėje – „Balsas yra gausmas“ („Operomanija“)