Giedrė Bolzanė
Amerikiečiai vyrai interneto komentaruose lieja nuoskaudas, kad bučiuodamas amerikietę merginą jau negali būti tikras, kad jos lūpos – natūralios, o ne pagražintos botulino injekcijomis.
Sakyti draugėms komplimentus, kokios gražios jų akys, pasak amerikiečių, irgi nebėra prasmės, nes amerikietės pamėgo spalvotus kontaktinius lęšius – taip paryškinama iš prigimties blanki akių spalva, sukuriamas išraiškingesnis žvilgsnis. Na, o dirbtinė krūtinė jau apskritai tapo norma.
Plastikos chirurgai prognozuoja, kad Jungtinėse Valstijose jau greitai ims vyrauti ne natūralus, o dirbtinis grožis. Šioje šalyje plastinių operacijų atliekama daugiausiai pasaulyje, oficialiais duomenimis – per 3 mln. kasmet. Lūžis plastinės chirurgijos srityje įvyko pastarąjį dešimtmetį: kaip pasakytų plastinių operacijų reiškinį analizuojantys psichologai, žmonija įveikė prigimtinę baimę keisti tai, kas duota gamtos. Žmonės suprato, kad dabar jie turi visas galimybes susikurti tokį kūną, kokio jie nori ar visada norėjo. Ar bent jau neleisti jam taip sparčiai senti.
Didžiulį pakilimą pastarąjį dešimtmetį išgyvena visa pasaulinė grožio pramonė, siūlanti vis naujų produktų grožiui ir jaunystei išsaugoti. Įvairių sričių ekspertai jau pateikia ir savo skaičiavimus, kiek papildomų jaunystės metų galima „išlošti“ vartojant vienus ar kitus grožio produktus.
Viso to buvo galima tikėtis: medicina sparčiai tobulėja, vidutinė gyvenimo trukmė ilgėja, pensinis amžius daugelyje šalių vis labiau vėlinamas. Tad visuomenėje tarsi savaime atsirado poreikis atitolinti ne tik mirtį, bet ir senatvę, rasti priemonių, kad kūnas kaip įmanoma ilgiau išliktų ne tik darbingas ir produktyvus, bet ir estetiškas bei patrauklus. Šiuolaikiniame pasaulyje žmogaus išvaizda darosi ne mažiau svarbi nei jo gebėjimai ir talentas. Sena lietuvių patarlė „Sutinka pagal drabužį, palydi pagal protą“ šiandien įgyja naują svorį.
Lietuvoje nei plastinė chirurgija, nei estetinės grožio procedūros (botulino toksino injekcijos ir pan.) dar netapo masiniu reiškiniu. Tačiau vien per pastarąjį dešimtmetį, kaip sužinosite perskaitę mūsų žurnalistų parengtą publikaciją, plastinių operacijų padaugėjo tris kartus. Krūtų didinimo operacijų jau atliekama daugiau nei, pavyzdžiui, gydomųjų kasos, skydliaukės, inkstų chirurginių operacijų.
Taigi dirbtinio grožio – moterų padidintomis krūtimis bei vyrų ataugintomis garbanomis banga atsirita ir į katalikišką Lietuvą, tad anksčiau ar vėliau susidursime su tais pačiais iššūkiais, su kokiais jau susiduria Vakarai. Vienas esminių iššūkių – klausimas, į kurį atsakymo dar tebeieškoma: kaip tobulinant save neperžengti ribų ir ar tos ribos apskritai egzistuoja? Kuo toliau, tuo labiau atrodo, kad šitos ribos sparčiai nyksta, o už to slypi daugybė pavojų – pernelyg įsijautus į Dievo vaidmenį galima smarkiai nudegti.
Medicinai tobulėjant atsirado poreikis atitolinti senatvę – kad kūnas kaip įmanoma ilgiau išliktų ne tik darbingas, bet ir patrauklus.