„Pernai pastebėti pirmieji namų ūkių finansinės padėties gerėjimo požymiai šiemet yra labai menki. Mažai vilčių, kad plika akimi matomo pagerėjimo Lietuvoje sulauksime šiemet,“– teigia SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.
„2012 metais geresnės namų ūkių finansinės padėties galime tikėtis ne dėl šalies ūkio augimo, o dėl savo veiksmų – racionalaus išlaidų planavimo ir atidžios kontrolės, pagrįstai vertinamų savo finansinių galimybių ir pažaboto noro turėti tą patį, ką ir, pavyzdžiui, kaimynai ar reklamų herojai,“ – sakė J. Varanauskienė. – „Kita vertus, tai, kad bendra namų ūkių finansinė situacija nebeblogėja,  rodo, jog yra geras laikas iš naujo susidėlioti tikslus, prioritetus ir pagal tai planuoti savo išlaidas“.
Pasak J. Varanauskienės, namų ūkių finansinės padėties teigiamus pokyčius rodo tai, kad daugiau negu 50 tūkst. žmonių, 2010 metais neturėjusių darbo, pernai jį susirado. Vidutinis darbo užmokestis, remiantis oficialia statistika, pernai padidėjo 39 litais, o vidutinė senatvės pensija, atstačius anksčiau sumažintą pensijos dalį, šių metų pradžioje turėjo padidėti vidutiniškai 68 litais. Tiesa, kainos didėjo taip pat –vartojimo prekių krepšelis per 2011 metus pabrango 3,4 proc., o tai yra daugiau negu daugiau negu padidėjo darbo užmokestis. Veikiausiai todėl gyventojų nuomonė apie esamą ir būsimą padėtį išliko gana skeptiška ir keitėsi labai nedaug. Statistikos departamento duomenimis, teigiančiųjų, kad šeimos finansinė padėtis per praėjusius 12 mėnesių pagerėjo, šių metų pradžioje buvo tik 2 procentiniais punktais daugiau negu pernai (padaugėjo nuo 5 iki 7 proc.) , o manančiųjų, kad ji nors truputį gerės šiemet, palyginti su praėjusiais metais, padaugėjo nuo 14 proc. iki 15 proc., t. y. tik 1 procentiniu punktu.
Pasak J. Varanauskienės, vilties tikėtis spartesnių asmeninių finansų pokyčių šiemet nebus daug darbo užmokesčio lauke – nieko džiuginančio, tačiau nieko ir blogo. SEB banko analitikų nuomone, nedarbas šiais metais trauksis labai nedaug – nuo 15 proc. iki 14 proc., vidutinis darbo užmokestis padidės tik 2 procentais. Guodžianti žinia – vartojimo prekių ir paslaugų kainos turėtų didėti mažiau negu pernai: laukiama vidutinė metinė infliacija – 2,5 procento. „Labiausia tikėtina, kad gyventojų piniginėse ir toliau vyraus štilis: per daug niekas nesikeis nei į gerąją, nei į blogąją pusę. Pajamos, vartojimo mastas, taupymo galimybės išliks panašios“ – teigia šeimos finansų ekspertė.
Pasak J. Varanauskienės, nežymus pajamų didėjimas prognozuojamas labiausiai dėl to, kad kai kuriuose konkurencinguose verslo sektoriuose jau jaučiamas darbuotojų stygius, kurį norėdami užlopyti darbdaviai priversti didinti ir taip ne pačius mažiausius šių sektorių darbuotojų atlyginimus. Tačiau dauguma dirbančiųjų jokio pajamų padidėjimo nepajus, nebent būtų priimtas sprendimas padidinti minimalų darbo užmokestį.
„Jei padėtis darbo rinkoje smarkiai nesikeis, ir toliau išliks santaupų juodai dienai poreikis, todėl situacija ir toliau bus įtempta – nedarbas vis dar didelis, todėl derėtų ir toliau turėti santaupų juodai dienai ir jų neišleisti, kol ta juoda diena neišaušo,“ – rekomenduoja šeimos finansų ekspertė. Pasak J. Varanauskienės, jei vidutinį darbo užmokestį gaunanti trijų asmenų šeima (3,3 tūkst. litų) turi nors vieno mėnesio šeimos pajamų dydžio santaupų, priskaičiuodama ir kitus pajamų šaltinius, kurių, tikėtina, atsirastų netekus darbo (išeitinę išmoką, nedarbo draudimo išmokas), laikydamasi įprasto išlaidų plano, galėtų išgyventi iki pusmečio. „Antroje metų pusėje Europos šalyse jau bus galima pradėti dairytis atsigavimo ženklų, tačiau kaip visada į Lietuvą permainų vėjai užsuka šiek tiek vėliau, todėl, jei darbo paieškos užtruktų ilgiau, galima būtų santaupų sumą šiek tiek padidinti“, – sakė J. Varanauskienė.
Ekspertės teigimu, nepasiturintiems, priklausantiems nuo socialinių išmokų gyventojms pikta lemiančių ženklų 2012 metais taip pat nematyti – jų pajamos ir pragyvenimo lygis neturėtų dar labiau pablogėti, tačiau išlaidas kontroliuoti ir toliau teks itin griežtai.
Nedidelė infliacija kitais metais labiausiai bus nulemta naftos kainų didėjimo. SEB grupės analitikų teigimu, naftos kainos šiais metais bus vidutiniškai 5 proc. didesnės negu pernai, todėl degalai, šiluma ir toliau, tikėtina, brangs. Taip pat turėtų didėti ir kitų su energija susijusių prekių (taip pat ir maisto prekių) savikaina ir kaina vartotojams. Vis dėlto kainų pokytis turėtų būti mažesnis negu pernai. „Apskaičiuota, kad vidutines pajamas uždirbančios trijų asmenų šeimos vidutinis vieno mėnesio vartojimo prekių krepšelis brangs maždaug 70 litų. Todėl, tikėtina, kad gyventojams, siekiantiems išlaikyti išlaidų ir pajamų balansą, pakaks tik neviršyti praėjusių metų vartojimo išlaidų arba tik labai nežymiai išlaidas perskirstyti, atsižvelgiant į brangstančias pirmo būtinumo prekes,“ – sakė J. Varanauskienė.
„Ekonominę situaciją šalyje labiausiai lemia tai, kas vyksta už jos ribų – euro zonos ir naftą išgaunančiose šalyse. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad nuo mūsų niekas nepriklauso. Tačiau, kalbant apie šeimos finansinę padėtį, reikia prisiminti, kad yra dalykų, už kuriuos atsakingi esame patys – tai, kaip ir kam išleidžiame gaunamas pajamas, kiek esame susitaupę nenumatytiems atvejams, kaip plačiai atveriame piniginę neplanuotiems ir, tiesą sakant, ne visada reikalingiems pirkiniams, priklauso tik nuo mūsų“, – sakė J. Varanauskienė. Planas, sudarytas atsižvelgus į dabartinę padėtį, suskaičiavus dabartines išlaidas ir užsibrėžus išlaikyti bent jau tokias pat išlaidas, padės išlaikyti šeimos pajamų ir išlaidų balansą ir šiais metais bei nepabloginti šeimos finansinės situacijos.