Politika
Diskusijos dėl nacių ir sovietų nusikaltimų vertinimo Baltijos šalyse
Britų žiniasklaidoje pastarosiomis dienomis užvirė diskusijos dėl nacių ir sovietų nusikaltimų vertinimo Baltijos šalyse.
Dienraščio “The Guardian” apžvalgininkui Jonathanui Freedlandui (Džonatanui Fridlendui) apkaltinus Lietuvą nepagrįsta “dvigubo genocido” teorija, laikraščio “The Daily Telegraph” tinklaraščio skiltyje pasirodė žurnalisto ir buvusio europarlamentaro Danielio Hannano (Danielio Hamano) atsakymas, kuriame retoriškai klausiama – “Ar Stalino nusikaltimai buvo tikrai mažiau baisūs nei Hitlerio?”.
“Kyla svarbus moralinis klausimas. Ar žmonių klasifikavimas pagal pajamas ir išsilavinimą yra labiau pateisinamas nei jų klasifikavimas pagal rasę ar religiją? Naciai ir sovietai buvo linkę žudyti žmones pagal kategorijas, o ne kaip individus”, – rašo D.Hannanas.
Jis taip pat abejoja J.Freedlando argumentu, kad deportacija nėra taip blogai kaip nužudymas, nes gulage ir tremtyje mirdavo daugybė žmonių.
“Kai Raudonoji armija 1940 metais okupavo Baltijos šalis, buvo ištremta arba nužudyta 130 tūkst. vyrų, moterų ir vaikų. Per nacių okupaciją nuo 1941 iki 1944 metų ištremta arba nužudyta dar 300 tūkst. žmonių – daugiausia žydų ir daugiausia Lietuvoje. Kai sovietai grįžo 1944 metais, jie suėmė dar 400 tūkst. žmonių per kitą dešimtmetį, daugiausia buožių. Apskritai paėmus, netekta apie dešimtadalio suaugusių gyventojų. Galima suprasti, kodėl žmonės prisimena šį laikotarpį kaip vieną ilgą didžiulę nelaimę”, – rašoma publikacijoje.
Diena anksčiau paskelbtame straipsnyje J.Freedlandas apkaltino Lietuvą, kad ji nepagrįstai lygina sovietų ir nacių nusikaltimus.
“Negalima sutikti, kad tie, kurie buvo “suimti, tardomi ir įkalinti” – cituojant iš Vilniaus muziejaus – sulaukė to paties likimo kaip tie žydai, kurie buvo nužudyti, nepaisant ekspozicijos bandymo juos sulyginti mandagiu terminu “netektys”. Sovietmečio priespauda buvo baisi, bet tai nebuvo genocidas: būti suimtam – tai ne būtų nušautam į duobę. Tai skirtingi dalykai ir kalbėti kitaip reiškia atimti iš labai specifinio termino “genocidas” jo prasmę”, – rašė autorius.
Komentarai (1)
Komentuoti
Loading ...
Šioje diskusijoje vėl neskyrimas š nuo bandelės – daugiau nei perpus tyčinis. Žydai stengiasi uzurpuoti terminą genocidas. Juos nesunku suprasti, tai ne vien iš gobšumo, yra rimtesnių priežasčių. Tegul savimeilis pasaulis nepamiršta anų dalykų, o svarbiausia tai jau būtent tų, kur liečia žydus. Kentėjo daugelis, tai apgailėtina, bet būtent – žydo neužliesk! Taip užsivedus, kitų vargai jau nebeįspūdingi, ir jau savuosius – žudikus ne gėda ginti. Kurie galvotesni, kaip antai L. Donskis, komiškai traukia atgailos antklodę, savųjų prisidirbusių nebando paminėti. Taip, ji yra, mūsų kaltė, proga dunksentis į krūtinę. Lygiai kaip ir garbė didžiuotis Žalgiriu – ir tiems, kurie kryžiuočių ten nekūlėm, nei kamuolį į krepšį dėjom. Bet nagrinėti ir neslėpti darbelių – būtina visiems, visų visokius, visus. Per savo ilgą istoriją ir žydai yra oi įvairiai veikę, lietuviai per trumpesnę – kai kieno dar pavadinami tarp okupantų maloniausiais…
O dėl genocido termino – būtina atskirti tą bandelę. Žinoma ir suprantama: žydus naikino kitaip, nei lietuvius, dar kitaip naikino armėnus, šlykščiai romantiškai išnaikino indėnus. Ir t.t., per visą istoriją. Tai šioji štai veikla vadinas genocidas. Ne vien dėl genties, būna dėl bajorystės, tikėjimo… Hitlerio ir co sukeltam žydų žudymui regis prigijo holokausto vardas – visai išdeginti! Ko dar reikia, kas neaišku? Niekas iš žydų šio žodžio neatims ir sąvokų nei tyčia nesupainios. Nebuvo lietuvių holokausto. O genocidas buvo, kol kas vadinam jį neaiškiai ir neskambiai – išvežimai, tremtys, sovietmetis…
Taigi, J. Freedlandai ir co, kuriam tikslui prireikė atiminėti iš visiškai aiškaus termino “genocidas” jo prasmę? Atsiteisti materialiai? Buvo priimta ir veikdavo gimininėje santvarkoje. Ar žydų problemoje suveiks?