Nors prieš savivaldybių rinkimus prezidentė D.Grybauskaitė pareikalavo ministro D.Kreivio aukos, jokių svarių argumentų, kodėl ūkio ministras turėtų atsistatydinti, Prezidentūra pateikti nesugebėjo.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės išpuolis prieš ūkio ministrą Dainių Kreivį visus užklupo netikėtai. Prieš dvi savaites žurnalistams tarstelėjusi, kad ministru nepasitiki, praėjusią savaitę prezidentė jau nebe pati, o savo atstovo spaudai lūpomis suformulavo konkrečiai: ji siekianti ministro atsistatydinimo, mat šis esą yra ir pats susikompromitavęs, ir premjerą kompromituojąs, ir Vyriausybės darbą trukdąs. Tarsi atsistatydindamas D.Kreivys, it tas biblinis atpirkimo ožys, galėtų atpirkti visas Vyriausybės nuodėmes ir sugrąžinti jos populiarumą.

Ministras vejamas be argumentų

Netikėtumas buvo tas, kad per tris savaites, praėjusias nuo žiniasklaidos sukelto skandalo, neva ministro šeimos turtas per porą metų padidėjęs iki 170 mln. Lt, o įmonė, kurioje akcijų turi ministro motina, laimėjusi konkursą, per kurį pinigus skirstė Ūkio ministerija, jokių konkrečių D.Kreivio kaltės įrodymų taip ir neatsirado. O juk prezidentė tuomet, sausio pabaigoje, formulavo labai konkrečiai: dėl galimo D.Kreivio viešųjų ir privačių interesų supainiojimo turi būti duoti labai aiškūs atsakymai, o politinę atsakomybę premjeras Andrius Kubilius ir ministras D.Kreivys turės prisiimti tik tuo atveju, jeigu įtarimai pasitvirtins.

Per tris savaites, praėjusias nuo D.Grybauskaitės reikalavimo “duoti aiškius atsakymus”, iki pareiškimo, kad ministras turi atsistatydinti, legenda apie neva ministro šeimos valdomus 170 mln. Lt išsisklaidė kaip dūmas ir buvo skubiai pamiršta. Tyrimas, kurį atlieka Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, dar nesibaigė, tačiau viešumon iškilus faktams, kad įmonėje SKV ministro motina turi tik akcijų, bet ne valdymo teisę, o mokyklos renovavimo konkursą, kurį ta įmonė SKV laimėjo, rengė ne Ūkio ministerija, tikimybė, jog D.Kreivys bus pripažintas supainiojęs viešuosius ir privačius interesus, artėja prie nulio.

Vienintelis dabar viešumoje eskaluojamas priekaištas ministrui – jo turto ir pajamų deklaracija buvo užpildyta nepakankamai kruopščiai. Tad Vyriausioji mokesčių inspekcija, praėjusią savaitę patikrinusi D.Kreivio deklaraciją ir neradusi kokių nors nepriemokų ar nuslėpimų, liepė jam susitvarkyti įrašus. Taip, beje, nutinka daugeliui turtą deklaruojančių piliečių. Paprasčiau tariant, puolimą prieš D.Kreivį pradėjusios dalies žiniasklaidos, už kurios kyšo didžiulės suinteresuotų asmenų ausys, mesti įtarimai kuo toliau, tuo labiau panėšėja į muilo burbulą.

Tad kas atsitiko, kad prezidentės nuomonė apie D.Kreivį taip greitai ir radikaliai pasikeitė į blogąją ministrui pusę, nors faktai turėjo skatinti atvirkščią reakciją? Tai klausimas, atsakymo į kurį dabar ieško ir neranda ne tik žurnalistai bei apžvalgininkai, bet ir patys šioje istorijoje veikiantys politikai. Pati D.Grybauskaitė savo kaltinimų ir reikalavimų D.Kreiviui nedetalizuoja ir neargumentuoja (tai jau tampa bloga Prezidentūros tradicija), jos patarėjai tyli taip, kad, regis, patys nieko nežino ir nesupranta. Tokiais atvejais viskas neišvengiamai apauga gandais, prielaidomis ir versijomis.

Pagal pradinę versiją, D.Grybauskaitę iš pusiausvyros išvedė sausio pabaigoje šiek tiek sumažėjęs jos populiarumo reitingas. Kelti jį nutarta įprastu būdu – kuriam nors pareigūnui nukertant galvą. Kadangi aplinkos ministro “prisikėlėlio” Gedimino Kazlausko, kuriuo prezidentė nepasitiki dar nuo pernai rugsėjo, pašalinti neina, nes tai reikštų valdančiosios koalicijos žlugimą, o energetikos ministrui Arvydui Sekmokui, kuriam opozicija rengia interpeliaciją, D.Grybauskaitė net kelis kartus pareiškė tvirtą paramą, pasirinktas D.Kreivys – ir figūra ryški, ir konservatorius, tad galįs būti nesunkiai pakeistas, ir ne iš senųjų politikos veikėjų, tad neturįs didelės paramos partijoje. Bet prieš šią versiją kalba faktas, kad prezidentė per pastarąsias savaites sėkmingai nukirto net tris teisėsaugininkų galvas, įskaitant generalinio policijos komisaro. Tad “kraujo” ir be D.Kreivio pakanka.

Antroji versija – savivaldybių rinkimai ir D.Grybauskaitės noras prisidėti prie konservatorių pozicijų susilpninimo, mat prezidentė savo politinę ateitį jau siejanti su kitomis partijomis. Ši iš pradžių pernelyg sąmokslo teorija dvelkusi versija itin sustiprėjo po to, kai prezidentės pasitikėjimą turinčio politikos apžvalgininko lūpomis pradėta reikalauti, kad D.Kreivys atsistatydintų iki penktadienio, tai yra iki rinkimų.

Trečioji, glaudžiai su antrąja susijusi, versija – pasinaudodami D.Grybauskaitės silpnybėmis, priėjimą prie jos ausies radę veikėjai tiesiog “užkusino” prezidentę ant ministro, esą “kokia jūs valstybės vadovė, jei jau antro ministro išvyti negalite”, taip spręsdami tiek savo asmeninio verslo, tiek politines problemas.

Nesąžiningas verslas prarado tris milijardus

Per pažintis, “lietuviškai” biznį daryti įpratusių veikėjų požiūriu, D.Kreivys – baisus žmogus, ištikęs juos tarsi kokia Dievo bausmė už Brazausko laikais padarytas nuodėmes.

Idealistas, patriotas, ne tik nomenklatūros, bet netgi kompartijos nariu niekados nebuvęs. Atgimimo laikais, bet dar sovietmečiu, po Gedimino prospektą nešiojęs raudoną karstą, į kurį asmeninę nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos skelbę lietuviai metė savo karinius ar komjaunimo bilietus. Giliai tikintis katalikas, kuriam mišios – ne tradicinis savaitgalio ritualas, bet tikras bendravimas su Dievu. Vien faktas, kad D.Kreivys buvo priimtas asmeninės Romos popiežiaus prelatūros “Opus Dei” nariu, rodo, kad šiam žmogui Dešimt Dievo įsakymų, įskaitant “Nevok!”, – ne tušti žodžiai, o gyvenimo vadovas. Tokį nei į pirtį su mergomis nusiveši, nei į medžioklę reikalų tvarkyti prisikviesi. O premjeras pavedė jam tvarkyti viešuosius pirkimus, per kuriuos “auksiniais” 2008-aisiais buvo perskirstyta 13,5 mlrd. Lt!

D.Kreivio pradėta viešųjų pirkimų reforma, kai pirkimų, kuriuose dalyvauja vienas pirkėjas, 2008–2010 metais sumažinta nuo 40,9 iki 31,3 proc.; pirkimų neskelbiamų derybų būdu 2008–2010 metais sumažinta nuo 979 iki 534 atvejų; pirkimų, vykdomų elektroninėmis priemonėmis, padidinta nuo 14 proc. 2009-aisiais iki 74 proc. 2010-aisiais; pirkimų per centrinę perkančiąją organizaciją padaugėjo nuo 9,2 mln. Lt 2008-aisiais iki 50 mln. Lt 2010-aisiais (dėl to, pavyzdžiui, mobiliojo ryšio kaina krito nuo 20 ct/min. iki 2–4 ct/min.), leido per dvejus metus sutaupyti per 3,1 mlrd. Lt mokesčių mokėtojų pinigų.

Šie milijardai, kaip nesunku suvokti, praplaukė pro verslininkų kišenės šoną.

Ministras atsuko kitą skruostą

Pripratimas rikiuoti gyvenimą pagal krikščioniškąsias normas skandalo metu atsisuko prieš D.Kreivį. Jėzus mokė: “Jei kas tau trenkė per dešinįjį skruostą, atsuk kairįjį.” Lygiai taip pat nutarė elgtis ir D.Kreivys, pastarosiomis savaitėmis užėmęs iš esmės tylią gynybinę poziciją, nors turėjo surašęs, “Veido” žiniomis, išsamiai argumentuotą medžiagą, kas ir dėl kokių priežasčių jį puola. Tačiau kolegoms pasiūlius šią “Septyniais punktais” pramintą ataskaitą nedelsiant paskelbti ir pereiti į kontrpuolimą, atsakęs: “Aš, kaip krikščionis, negaliu šitaip pasielgti.”

Galimas dalykas, pasiryžimas tapti atpirkimo ožiu ir nekaltai kentėti, atleidžiant savo kaltininkams, labai dera doram katalikui, bet visiškai nedera politikui.