"Veido archyvas"

Draudimo rinka traukiasi, o išmokos klientams didėja. Ar visoms ne gyvybės draudimo rinkos įmonėms pavyks atlaikyti tokį išmėginimą? “Veidas” ieško atsakymo į šį klausimą, jau ketvirtą kartą skelbdamas ne gyvybės draudimo bendrovių reitingą.

Iš praėjusių metų reitingo šiemet vieno rinkos žaidėjo nebėra – draudimo veiklos licencijos galiojimas panaikintas “Baltijos garantui”. Matyt, ne veltui ši bendrovė ir pernai, ir užpernai “Veido” reitinguose užimdavo paskutinę vietą. Ji mėgino gelbėtis, siūlydama vieną mažiausių transporto priemonių vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo (TPVCA) kainų, bet tai jos neišgelbėjo. Draudimo priežiūros komisija pripažįsta, kad kainų karas tarp bendrovių iš tiesų vyksta.

Rinka susitraukė penktadaliu

Draudimo priežiūros komisijos pirmininkas Mindaugas Šalčius pastebi, kad, palyginti su kitomis ES šalimis, Lietuvos draudimo rinka vis dar neišplėtota, bet įmonės liko stabilios. Nepaisant sunkumų, jų neaudituotas pelnas siekia 103 mln. Lt ir, palyginti su 2008 m., padidėjo 14 proc.

Pasirodo, didžiausią smūgį patyrė ne gyvybės draudimo rinka – 2008 m. kilusi 13 proc., pernai ji smuko beveik trečdaliu. O šiemet atsigavimas prognozuojamas gyvybės draudimui, o ne gyvybės draudimo rinka gali susitraukti dar maždaug 5 proc. Pernai ne gyvybės draudimo įmokos sumažėjo 30 proc. ir siekė 1,1 mlrd. Lt, bet išmokos padidėjo 12 proc. ir sudarė 829,8 mln. Lt. Daugiausiai buvo išmokėta TPVCA, kasko ir kredito draudimui padengti. Labiausiai, pasak M.Šalčiaus, nukentėjo kredito draudimas.

Ne gyvybės draudimo rinka buvo labai priklausoma nuo juridinių asmenų finansinės padėties. Komercinis draudimas smuko dėl sumažėjusio eksporto, nusilpusio vežimo verslo. Todėl dabar draudikai stveriasi alternatyvos – gyventojų sektoriaus.
Vis dėlto didesnė bendrovių dalis pernai sugebėjo uždirbti pelno. Daugiausiai – “Lietuvos draudimas”, užimantis trečdalį rinkos. Jo pelnas siekia 55,6 mln. Lt (2008 m. – 37,7 mln. Lt). “Ergo Lietuva” pelningumas panašus kaip ir 2008-aisiais – daugiau kaip 13 mln. Lt. Ir tai geriausi rezultatai, kuriais draudikai galėtų didžiuotis. Kitų bendrovių pelnas gana kuklus, o trys patyrė nuostolių. Štai “PZU Lietuva”, kuri užima panašią draudimo rinkos dalį kaip ir “Ergo Lietuva” (beveik 13 proc.),  nuostoliai siekia 9 mln. Lt. Su dar didesniais nuostoliais – beveik 35 mln. Lt – susidūrė bendrovė “Būsto paskolų draudimas”.

Skverbiasi filialai

Į šiuos metus draudikai didelių vilčių nededa. Komisijos pirmininko pavaduotojas Ramūnas Baranauskas “Veidui” pateikė tokį vertinimą: “Prognozuojame, kad šie metai bus sunkesni nei 2009-ieji dėl to, kad kai ekonomika auga, draudimo rinka kyla greičiau nei kitos sritys, o kai ekonomika smunka, draudimo rinkoje nuosmukis būna daug didesnis nei kitose srityse”.

Rezervus kaupia visos draudimo įmonės, ir pernai, jau gaudamos mažesnes pajamas, jos privalėjo išmokėti didesnes sumas, naudodamos dalį rezervų. Kol kas specialistai ne gyvybės draudimo rinkoje neįžvelgia ryškesnių požymių, kurie rodytų, kad ji gali staiga atsigauti. R.Baranauskas tikisi, kad jų atsiras tik antrąjį šių metų pusmetį. O tai reiškia, kad įmonėms teks ir toliau išmokoms naudoti sukauptus rezervus. Juos draudikai pradėjo kaupti iš anksto, stengdamiesi būsimiems įvykiams užbėgti už akių.

Tai Draudimo priežiūros komisijai leidžia tvirtinti, kad įmonės veikia stabiliai. Jų strategija dažniausiai kuriama ne Lietuvoje, nes visose bendrovėse, išskyrus “Industrijos garantą”, įsitvirtino užsienio kapitalas. Lietuvos draudimo rinką, kaip ir visą Baltijos rinką, valdo antrinės bankų įmonės. Tokia praktika yra visose Europos šalyse, vietinių draudimo bendrovių – vos viena kita.

Tiesa, mūsų šalies draudimo rinkoje įsibėgėja įdomūs pokyčiai. Pernai “Veido” sudaryto ne gyvybės draudimo bendrovių reitingo viršūnėje buvusią “Reso Europą”, siūliusią klientams mažiausias kainas ir neturėjusią mokumo bėdų, perėmė stambesnio kapitalo įmonė. R.Baranauskas mini, kad nuosmukio laikotarpiu susijungimai dažnai tampa intensyvesni, didesnis kapitalas naudojasi proga už patrauklią kainą išplėsti savo rinkos dalį. Taip norvegų kompanija “Gjensidige” perėmė “Baltic polis”, paskui – “Reso Europą” ir dabar baigia sandorius su “Nordicia”. Tačiau tokie procesai nėra paprasti, jie reikalauja laiko, nes dėl draudimo verslo ypatumų įsigijimams ir susijungimams turi pritarti visų dalyvaujančių šalių priežiūros institucijos, kad būtų apsaugoti klientų lūkesčiai.

Čia svarbu paminėti, kad iki šiol Lietuvos draudimo rinka, palyginti su kitų ES šalių rinkomis, vis dar laikoma nepakankamai gerai išplėtota, todėl ji vis dar įdomi užsienio investuotojams. Todėl galimybėmis pradėti veiklą Lietuvoje domėjosi Ispanijos, Liuksemburgo kompanijos. Bet jos gali pasirinkti ir kitą strategiją – nusižiūrėti mažesnę draudimo įmonę ir imti skverbtis į rinką. Įkvepiančių pavyzdžių netrūksta: vis stiprėjantis “Gjensidige Baltic” Lietuvos filialas jau užima 7 proc. rinkos, o “If P&C Insurance AS” Lietuvos filialas – 10,5 proc. rinkos. Iš viso filialams priklauso 22 proc., o Draudimo priežiūros komisija prognozuoja, kad netrukus jie gali užimti trečdalį visos rinkos. Tikėkimės, kad ateityje klientai iš to taip pat šį tą išloš.