Druskininkai – vienas iš tų Lietuvos kurortų, į kuriuos važiuojame ne tik pailsėti, bet ir pasisemti jėgų bei pasimėgauti išskirtinėmis pramogomis. Į Palangą ar Kuršių neriją rudenį, žiemą ir pavasarį išsiruošia tik mėgėjai, o štai Druskininkuose visuomet yra ką veikti, – maždaug taip į klausimą, kas juos skatina rinktis šį Pietų Lietuvos kurortą, atsako daugelis poilsiautojų. Kai kurie priduria vietas užsisakantys iš anksto, nes per ilguosius savaitgalius ar tuomet, kai vyksta vietos gyventojų ir kurorto svečių pamėgti tradiciniai renginiai, gali būti nelengva rasti vietą nakvynei.

Viktorija MITKUTĖ

„Ne sezono meto čia nebūna“, – sako ir druskininkiečiai. Ir jie teisūs, nes gali pasiūlyti sveikatinimo procedūrų ir įvairių pramogų dvylika mėnesių per metus net išrankiausiems turistams.

Vasara prasidės karnavalu ir gausybe renginių

„Vietų, kur galima apsistoti, nuolat daugėja, mes savo svečių nakvyne taip pat rūpinamės iš anksto, bet tie, kurie nuspręs atvažiuoti į mūsų tradicinę kurorto šventę, tikrai neliks nakvoti gatvėje“, – ramina Druskininkų kultūros centro direktorė Rima Viniarskaitė, kviesdama į vasaros sezono atidarymą, kuriame netrūks ir jau tradicinių, ir naujų pramogų.

Pasak jos, į vasarą, kaip ir kasmet, druskininkiečiai bei kurorto svečiai įžengs teatralizuota eisena. Iki šiol karnavalinėmis kaukėmis pasipuošdavo tik vietiniai gyventojai, užtat šiemet dalyvauti eitynėse gali ir svečiai.

„Kadangi svečius iš kitų miestų dalyvauti persirengėlių eitynėse kviečiame pirmą kartą, išdrįsusių užsiregistruoti nėra daug, bet tikimės, kad eitynės bus dar spalvingesnės“, – sako R.Viniarskaitė ir pasakoja, kad tai toli gražu ne vienintelis tradicinės šventės akcentas.

Jos metu vyks daugybė įvairių koncertų ir varžybų. Pavyzdžiui, šeimos, kurios nuspręs dalyvauti orientavimosi varžybose, laimės įvairių prizų, sveikuoliai Karolio Dineikos parke galės ne tik mankštintis ir dalyvauti varžybose, bet ir pasimėgauti gongų terapija, ekstremalių pojūčių gerbėjai išmėgins šuolį su guma nuo „Snow Arenos“ ar dalyvaus tinklinio varžybose sniege, o mėgstantys triukšmingesnes pramogas linksminsis miesto aikštėse.

Kaip ir kasmet, šventėje skambės klasikinė muzika, koncertuos folkloro ansambliai, autorinių dainų atlikėjai ir jaunimo muzikos grupės. Vyks ir tradicinė amatų bei tautodailės dirbinių mugė.

„Viena šių metų naujovių – atskira zona vaikams. Vijūnėlės parke patiems mažiausiems mūsų svečiams bus rodomi spektakliai, kartu su tėveliais jie mokysis gaminti aitvarus, supsis karuselėse, dalyvaus įvairiuose edukaciniuose užsiėmimuose, skirtuose visai šeimai. O ypač įspūdingas reginys laukia tų, kurie ateis į Druskonio pakrantę, kur vyks muzikos, šviesos, vandens, lazerių ir fejerverkų šou. Jo metu pirmą kartą vaizdą bus galima stebėti didžiuliame, net 10 metrų vandens ekrane, kuris bus įrengtas pačiame ežere“, – pasakoja R.Viniarskaitė.

Pasak Kultūros centro vadovės, netrūks renginių ir visą vasarą, tad poilsiaujantys ar sveikatos programose dalyvaujantys kurorto svečiai dažnai galės pasiklausyti koncerto, o vasarai įpusėjus išėjusius po procedūrų pasivaikščioti poilsiautojus maloniai nustebins gyvosios skulptūros. „Vakarų kurortų gatvėse neretai matome parkuose stovinčius aktorius, ten seniai egzistuoja gatvės teatro kultūra, todėl nusprendėme, kad ir pas mus turi atsirasti gyvųjų skulptūrų: liepos viduryje ketiname surengti gatvės teatro festivalį“, – atskleidžia R.Viniarskaitė.

Laiko patikrintas kurortas

Vasaros sezono atidarymo šventė – jau šių laikų tradicija. Tačiau gausiai gamtos apdovanotas pačiuose Lietuvos pietuose esantis kurortas jau kelis šimtmečius vertinamas visų pirma dėl savo gamtinių ir gydomųjų išteklių. Jo mineraliniai šaltiniai žinomi nuo XVIII a. pradžios, kai sūriuosius vandenis gydymui ėmė naudoti vietos gyventojas P.Sūrutis (Suraučius, Surmetis). Pasakojama, kad jis dideliuose kubiluose šildydavo šaltinių vandenį ir išpilstęs į mažus buteliukus gydydavo juo ligonius.

XVIII a. pabaigoje Druskininkais susidomėjo Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Stanislovas Augustas Poniatovskis, o kai rūmų gydytojas ištyrė gydomąsias čia trykštančio mineralinio vandens savybes, būtent jis savo dekretu paskelbė Druskininkus gydomąja vietove. Nutiko tai 1794-aisiais – daugiau kaip prieš 220 metų. Taigi Druskininkai – ne tik didžiausias, bet ir seniausias visus metus veikiantis Lietuvos balneologinis, purvo ir klimatinis kurortas.

Nors neoficialiai mineralinės ir purvo vonios buvo ruošiamos nuo XIX a. pradžios, tikru kurortu Druskininkai tapo tik tada, kai Vilniaus universiteto profesorius I.Fonbergas 1835 m. paskelbė čia trykštančių šaltinių mineralinio vandens cheminės sudėties tyrimus ir jais remdamasis Rusijos imperatorius 1837 m. pripažino Druskininkus mineralinių šaltinių kurortu. Netrukus po to buvo pastatyta pirmoji 14 vonių purvo gydykla, o kai ją sunaikino gaisras, iškilo net 150 vietų mūrinė balneologinė gydykla, kurios iki mūsų dienų išlikusiame istoriniame pastate dabar įsikūręs viešbutis „Europa Royale Druskininkai“.

XIX a. viduryje Druskininkai jau buvo trečias pagal populiarumą Rusijos imperijos kurortas, įskaitant Krymą ir Kaukazą, amžiaus pabaigoje čia kasmet gydėsi apie 5 tūkst. žmonių, o Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse, 1913 m., kurorte apsilankė daugiau kaip 18 tūkst. poilsiautojų! Praūžus karui pirmasis kurortinis sezonas oficialiai buvo atidarytas 1923-iaisiais, tačiau pats kurortas atkurtas ir vėl pradėjo augti tik nuo 1930 m. Jau 1937-aisiais per metus sveikatą jame atgavo 11 tūkst. ligonių.

Tarpukariu ypač populiarus buvo gydymo saule, oru ir judėjimu parkas. Jį po Antrojo pasaulinio karo ėmėsi atkurti gydomosios kūno kultūros specialistas Karolis Dineika, kurio vardu mūsų laikais parkas ir vadinamas. Būtent čia galima ne tik pasivaikščioti ir pasimankštinti, bet ir išbandyti unikalias senąsias procedūras.

O sovietmečiu pastatytos gausiam žmonių srautui pritaikytos purvo ir vandens gydyklos Lietuvai atkūrus nepriklausomybę buvo iš esmės pertvarkytos ir atgimė naujam gyvenimui kaip visų pamėgta Druskininkų gydykla ir Druskininkų vandens parkas.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas” arba pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-21-2017-m