Kompozitoriaus M.K.Čiurlionio muzika vasarą skambės Palangoje ir Druskininkuose.

Muzika. Kaip žinome, Kristupo vasaros festivalis gimė iš noro įrodyti, kad ne visi Lietuvos intelektualai vasarą temato sostinę per televizorių. Teorema sėkmingai įrodyta, tačiau absoliutinti neverta: kurortuose vasarą kultūrinis gyvenimas prisikelia jei ne iš kapo, tai bent jau iš letargo miego.

Tiesa ir tai, kad kurortinės publikos branduolį sudaro „sėslūs“ atostogautojai, dėl jiems patiems žinomų priežasčių kiekvieną vasarą atsiduriantys vis tame pačiame Lietuvos kampelyje. Pačių kultūrinių renginių kuriama įcentrinė jėga teveikia itin kuklaus atstumo spinduliu, ir jokie inscenizuoti kultūros sostinių ar tradicinių festivalių triukšmeliai nepajėgūs to pakeisti. Mat kultūros pasiūlos potencialas mūsų šalyje stipriai pranoksta paklausą, o išpaikinti vasarotojai, ištisus metus miestuose lepinami gerais atlikėjais, nemato būtinybės dėl vieno ar kito „serijinio“ renginio toli baladotis. Na, nebent pasinaudos proga apžiūrėti neseniai rekonstruotus rūmus, parkus ir paspoksoti į virš ežero įrengtą sceną. Arba paįvairinti būtį ir buitį keliomis naktimis su draugais palapinių miestelyje.

Taigi kurortų vasaros festivaliai pirmiausia orientuoti į nuolatinę, netgi savaip konservatyvią publiką, kuri labai nustebtų, jei įprastų tapusių koncertų staiga nebeliktų, tačiau tradicinės savo vasarojimo vietos dėl to niekuomet nekeistų. Ši publika atlaidesnė atlikėjų riktams (ir tai palanku jaunųjų debiutui), tačiau nėra itin lanksti turinio atžvilgiu ir verčiau rinksis kokybišką išbandytą, o ne miglotą eksperimentinį produktą. Ir ši nuostata puikiai atsispindi kurortų festivalių programose.

Net du tokie festivaliai Lietuvoje save sieja su Mikalojaus Konstantino Čiurlionio vardu. Tiesa, jų patirtį skiria ištisas dešimtmetis: Lietuvos muzikų rėmimo fondas drauge su Druskininkų savivaldybe festivalį „Druskininkų vasara su M.K.Čiurlioniu“ rengia jau tryliktą kartą, o pianistė ir pedagogė, žymios muzikų dinastijos atstovė Aleksandra Žvirblytė su bendraminčiais į Palangoje rengiamą M.K.Čiurlionio tarptautinį muzikos festivalį pakvies vos trečiąkart. Savaime suprantama, įdirbio skirtumai atsispindi ir programų užmojuose: Palangoje rengiamas nedidukas savaitės trukmės koncertų ciklas, o štai Druskininkų festivalis išplėtotas iki porą mėnesių apimančios savaitgalinių koncertų programos su vienos intensyvios renginių savaitės akcentu.

Šis akcentas vadinamas M.K.Čiurlionio studijų savaite ir šįmet vyks liepos 26–rugpjūčio 2 dienomis. Ją pradės M.K.Čiurlionio palikimo tyrinėjimams skirta konferencija, kurioje, be lietuvių lektorių, pakviesti dalyvauti Kanados Saskačevano universiteto muzikologijos profesorius Walteris Kreyszigas, jau pernai Druskininkuose viešėjęs Romos Šv. Cecilijos muzikos konservatorijos lektorius pianistas Daniele Buccio ir Ukrainoje gimusi Krokuvos Jogailos universiteto lektorė menotyrininkė Anna Baranowa.

Tą pačią savaitę Druskininkuose veiks XX smuikininkų meistriškumo mokykla, į kurią atvyks dvi dešimtys jaunųjų smuikininkų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Pietų Korėjos, Vokietijos bei Prancūzijos. Rytais jie tobulins instrumento valdymo įgūdžius su dėstytojomis Dalia Stulgyte-Schmalenberg ir Gintvile Vitėnaite, o vakarais surengs keliolika koncertų Druskininkuose ir aplinkiniuose Liškiavos bei Naujasodės miesteliuose.

Iš viso festivalyje „Druskininkų vasara su M.K.Čiurlioniu“ planuojamos keturios dešimtys renginių, kuriuose dalyvaus daugiau kaip du šimtai atlikėjų iš Lietuvos, Italijos, JAV, Prancūzijos, Pietų Korėjos, Vokietijos ir Norvegijos. Iš savų atlikėjų paminėtume Roko Zubovo viešnagę Druskininkuose liepos 29-ąją, Čiurlionio kvarteto – liepos 31-ąją, Edvino Minkštimo – rugpjūčio 14-ąją, Ievos Prudnikovaitės – rugpjūčio 23-iąją.

Kaip visuomet gausios, nors koncertų klausytojams mažiausiai matomos, Dzūkijos bažnyčiose koncertuosiančių vargonininkų pajėgos: tai Jūratė Landsbergytė, Renata Marcinkutė-Lesieur, Gediminas Kviklys, Virginijus Barkauskas, Živilė ir Virginija Survilaitės bei italas Gianluigi Spaziani.

Smalsuoliai liepos 28-ąją galės išvysti scenoje kartu su motina smuikininke D.Stulgyte-Schmalenberg koncertuosiantį vienuolikmetį Yvesą Schmalenbergą – festivalio organizatorės, Lietuvos muzikų rėmimo fondo direktorės Liucijos Stulgienės anūką. Jauniausiasis muzikų dinastijos atstovas nuo aštuonerių metų mokosi pūsti fagotą ir jau laimi bendraamžių muzikantų konkursus Vokietijoje. O muzikinę karjerą pradėjo būdamas penkerių, kai iš Drezdeno filharmonijos simfoninio orkestro artistų vaikų buvo atrinktas diriguoti vaikams skirtame koncerte. Orkestras pagrojo sklandžiai, nesugriuvo…

Jau šį sekmadienį rengiama festivalio „Druskininkų vasara su M.K.Čiurlioniu“ pradžios šventė. Ji 16 val. prasidės M.K.Čiurlionio memorialiniame muziejuje. Čia skambės pirmojo respublikinio M.K.Čiurlionio pianistų konkurso, vykusio 1965 m.,  laureatės prof. Birutės Vainiūnaitės bei jos mokinės pianistės Aušrinės Garsonaitės atliekami M.K.Čiurlionio, Stasio Vainiūno, Franzo Schuberto kūriniai. Vėliau pagal festivalio tradiciją bus dedamos gėlės prie kompozitoriaus paminklo, kur dainuos Druskininkų M.K.Čiurlionio meno mokyklos suaugusiųjų mišrus choras „Gaida“. Vakarop Druskininkų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčioje vyks sakralinės muzikos ciklo pradžios koncertas, jo metu grieš Norvegijoje gyvenantis šeimyninis altininko Povilo ir violončelininkės Toril Syrrist-Gelgotų duetas „Duo Oktava“, skambins pianistė Audronė Kisieliūtė, dainuos Asta Krikščiūnaitė, vargonuos Bernardas Vasiliauskas.

Paskutiniam festivalio koncertui muzikantai Druskininkuose tradiciškai susiburia rugsėjo 22-ąją, M.K.Čiurlionio gimimo dieną. Šįmet bus minimos 140-osios jo gimimo metinės. Ta proga rudenėjančiame kurorte medžių lapus šiurens Kauno miesto simfoninio orkestro muzikantai, diriguojami Martyno Staškaus, solistai Jovita Vaškevičiūtė bei Virgilijus Noreika.

V.Noreikos benefisą liepos 15-ąją girdėsime ir Palangos kurhauze, M.K.Čiurlionio tarptautiniame muzikos festivalyje. O pradės jį liepos 10-ąją jungtinis jaunųjų atlikėjų pasirodymų maratonas.

Palangoje šią vasarą išvysime nemažai muzikinių dinastijų. Dainininkės Vilijos Kuprevičienės atliekamas operų ir miuziklų arijas paįvairins jos dukters Ievos Otilijos Kuprevičiūtės pučiamos fleitos melodijos. Fortepijono profesorė Veronika Vitaitė pristatys koncertų atlikėjus, jos duktė pianistė A.Žvirblytė pasirodys kartu su garsios Rusijos muzikantų dinastijos atstovu, dabar Prancūzijoje gyvenančiu Igoriu Lazko, o A.Žvirblytės sūnus, taip pat pianistas Paulius Anderssonas – kartu su Ukrainos pianistu Markianu Popilu.

Tačiau Petras Geniušas liepos 11-ąją Palangos Tiškevičių rūmų svetainėje pasirodys be sūnaus Luko, mat šis liepos 14-ąją Kurhauze atliks savo rečitalį pagal kitą programą.

Festivalį Palangoje simboliškai užbaigs Vytautas Landsbergis, skambinsiantis M.K.Čiurlionio kūrinių programą. Ne veltui muzikantai juokauja, kad naujojo festivalio užgimimas prie Baltijos neatsitiktinai sutapo su V.Landsbergio vilos pajūryje statybos pabaigtuvėmis…

Baigiamąjį akordą, kaip ir „Druskininkų vasara“, Palangos festivalis pasitaupo rudeniui. Tik skambės jis nebe prie Baltijos, o Vilniuje. Ir akordu jo net nelabai išeina vadinti: tai savarankiškas, vasariniam turiningumu prilygstantis šešių renginių ciklas, skirtas iš kurortų parvažiavusiam sostinės žiūrovui. Čia jau matysime ir jungtinį tėvo bei sūnaus Geniušų duetą, ir Lenkijos pianistų Drzewieckių dinastiją, ir amerikiečių pianistą, prestižinių Frederico Chopino, Piotro Čaikovskio, Van Cliburno, Ginos Bachauer konkursų nugalėtoją Keviną Kennerį. Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos baleto artistai Šokio teatre parodys netgi specialiai kuriamą choreografinę kompoziciją pagal M.K.Čiurlionio muziką.

Bet apie visa tai nuosekliau – rudenį, nuo sraunaus Nemuno ir audringos Baltijos sugrįžus prie kuklios Neries.

Renata Baltrušaitytė