Lietuviai – didžiausi kyšininkai visoje Europos Sąjungoje. Tai paaiškėjo Europos Komisijai neseniai paskelbus pirmąją ES kovos su korupcija ataskaitą. Žinia grėsminga ir gėdinga, o kaip Lietuva į ją sureagavo? Kaip visada – tiesiog niekaip.

Prieš keletą savaičių teko lankytis vienoje didžiųjų Lietuvos ligoninių ir savo akimis matyti, kad tyrimai tikrai nemeluoja: kyšiai ar bent jau dovanos medikams pas mus vis dar labai stipriai paplitusios. Tapo aišku ir dar kai kas – medikams tikrai nėra jokio reikalo patiems tų kyšių prašyti, nes pacientai juos bruka ir neprašomi.
„Turiu pasiruošusi gydytojai pinigų, kaip manote, ar duoti?“ – klausia patarimo viena pacientė. Kita pacientė prideda: „Turiu šimtą litų, ar nebus per mažai? O kiek duoti anesteziologui?“
Tą pačią dieną tenka stebėti ir močiutę, atvykusią į Vilnių operuotis iš kaimo, „tiesiai nuo karvių“, kuri vos pramerkusi akis po narkozės iš rankinės išsitraukė atsivežtas šokolado plyteles ir padalijo gydytojams. O jau eidama iš ligoninės netikėtai susidūriau su dviem moterimis, kišančiomis išsipūtusį maišelį su skimbčiojančiais buteliais gydytojai, kuri iš pradžių bandė muistytis – „nereikia, mums juk negalima“, o po to kukliai nuleidusi akis dovanėlę vis dėlto paėmė.
Ir tai tik vienos dienos, praleistos ligoninėje, įspūdžiai.
Tokių pasvarstymų, duoti ar neduoti gydytojui arba seselei, o jei duoti – tai kiek, kad nebūtų per mažai, pilnas internetas. Forumuose gali apsčiai prisiskaityti, kuris gydytojas ima, o kuris ne; medikai išvardyti su pareigomis ir pavardėmis. Ir niekas į tai nereaguoja.
Tad nieko keista, kad ir pastarąją Europos Komisijos ataskaitą, iš kurios paaiškėjo, jog pernai 29 proc. lietuvių buvo prašomi kyšio arba buvo tikimasi, kad jie jį duos (tai didžiausias rodiklis ES, kurios vidurkis – vos 4 proc.), tiek politikai, tiek ir pati visuomenė paprasčiausiai praleido pro ausis.
Jei net 95 proc. lietuvių pritaria, kad korupcija jų šalyje stipriai paplitusi, tai ko čia stebėtis? Tuo labiau kad iš Valstybinės ligonių kasos užsakymu atliekamų tyrimų matome: net 70 proc. pacientų įsitikinę, jog sveikatos priežiūros paslaugų kokybė Lietuvoje priklauso nuo to, ar pacientas asmeniškai atsilygins medikui. Taip sakant, tikima, kad jei duosi – gydys gerai, o jei pagailėsi – gali ir nugydyti.
Iš tiesų sveikata yra labai jautri tema, ypač susirgus, gal todėl ir turime situaciją, kad apie kyšius sveikatos priežiūros įstaigose žino viso, o nubaustų juos duodančiųjų arba imančiųjų tėra vienetai.
Vilniuje neseniai viešėjęs apie 150 mln. pacientų visoje Europoje vienijančio Europos pacientų forumo prezidentas Andersas Olausonas iš Švedijos labai stebėjosi Lietuvoje paplitusiais kyšiais medikams ir pareiškė manantis, kad tai yra savotiška posovietinių šalių tradicija. Nes išsivysčiusiose Vakarų valstybėse, A.Olausono tikinimu, ši problema visiškai neegzistuoja.
Pakeisti tai, kas visuotinai priimta ir toleruojama, – sunkus ir didelių pastangų reikalaujantis darbas. Bet nedaryti nieko – jei ne nusikalstama, tai bent jau didžiulė gėda mums visiems. Žinoma, galime rinktis ir tokį kelią, bet tuo atveju niekada taip ir nepateksime į pažangių valstybių gretas.