Gaila, kad geros ir naudingos iniciatyvos premjero galvoje gimsta dvejais metais vėliau, nei turėjo būti įgyvendintos. Tyrimą, kaip buvusios socialdemokratų Vyriausybės švaistė biudžeto lėšas, reikėjo pradėti iš karto po 2008-ųjų rudenį laimėtų Seimo rinkimų. Gal netgi dar iki Andriaus Kubiliaus Vyriausybės sudarymo.

Kad nueinanti Gedimino Kirkilo Vyriausybė savo paskutinėmis dienomos tiesiog švaistė pinigus, buvo matyti plika akimi. Arti milijardo litų, prieš rinkimus mestų pensininkams pamaloninti, krizės išvakarėse paliko “Sodrą” visiškai be pinigų, 190 mln. Lt vertas karo laivų pirkimo kontraktas, sudarytas jau laikinosios Vyriausybės, privertė kariuomenę pereiti prie bado dietos. Arti 5 mln. Lt kainuojančia premjero rezidencijos rekonstrukcija, kurią savo vadovavimo laiku užsakė taip pat G.Kirkilas, opozicija iki šiol bado A.Kubiliui akis.

Dar galima prisiminti visokius automobilių įsigijimus Seimo autoūkiui bei kitokius valstybinių institucijų viešuosius pirkimus, sunkmečiu ir Vyriausybės paskelbto visuotinio taupymo laikais atrodžiusius tiesiog šventvagiškai (ką jau kalbėti apie Valdovų rūmų statybą), kuriuos užsakė dar Algirdo Brazausko ir G.Kirkilo vadovaujami socialdemokratai, bet apmokėti turėjo jau A.Kubiliaus konservatoriai. Viską susumavus tikriausiai išeitų ne vienas šimtas milijonų litų, kuriuos tikrai būtų buvę galima sutaupyti, jei bemaž aštuonerius metus Lietuvą valdžiusi “grupė draugų” būtų turėjusi bent kruopelę sąžinės ir padorumo.

Bet skaičiuoti šitai reikėjo iš karto, kai dar visi atsiminė, kas ir kaip valdė šalį, kas aiškino, kad krizės nėra ir nebus. Ypač kai 2009-ųjų kovą Finansų ministerijos archyve buvo rastos ir paskelbtos 2006–2007 m. rengtos pažymos, kuriose ministerijos analitikai atvirai perspėjo Vyriausybę, kad artėja didžiulė ekonominė krizė, tad reikia taupyti pinigus. Ir daryti tai kaip galima greičiau ir griežčiau. Tačiau specialistų perspėjimus G.Kirkilas nukišo į stalčių ir toliau švaistėsi pinigais.

Turint minėtus Finansų ministerijos dokumentus, kaip ir buvusio pastarojo socdemų finansų ministro Rimanto Šadžiaus viešą prisipažinimą, kad jis su jais buvo susipažinęs, jokio didelio tyrimo nebūtų reikėję daryti. Tiesiog pavesti Valstybės kontrolei suregistruoti 2006–2008 m. valstybės sudarytus sandorius. Atmetus tuos, kurie būtų pripažinti gyvybiškai reikalingais, likusieji būtų prislėgę socdemų sąžinę.

Tačiau dvejus metus nedaryta nieko. Socdemų iššvaistytus pinigus skaičiuoti prisiminta tik dabar, kai ant nosies savivaldybių tarybų rinkimai. Jeigu A.Kubiliaus siūloma Seimo tyrimo komisija ir bus sudaryta, pasitikėjimo ja bus ne daugiau, nei kadaise rinkimams artėjant tų pačių socdemų sudaryta Seimo komisija konservatorių vaidmeniui “Mažeikių naftos” privatizavime tirti. Vis tiek dabar rinkėjai vertins valdančiąsias partijas pagal tai, ką jos per pastaruosius dvejus metus nuveikė, o ne pagal tai, ką jų oponentai kadaise pridirbo. Tad geriau jau konservatoriai G.Kirkilo nuodėmių tyrimą paliktų žiniasklaidai – per rinkimus solidžiau atrodys.