Lietuvoje vėl pamažu kaista atmosfera dėl dvigubos pilietybės, kuri daugelyje ES šalių nekelia jokių diskusijų. Belieka tikėtis, kad jau kitais metais šis klausimas ir mūsų šalyje bus išspręstas visiems laikams.

Kitais metais rinkdami šalies prezidentą dabartiniai Lietuvos piliečiai tikriausiai galės nuspręsti, ar kone dvigubai padidinti savo gretas, mat Seimas planuoja pateikti siūlymą kartu su 2014 m. prezidento rinkimais surengti ir referendumą dėl dvigubos pilietybės.
Šis klausimas Lietuvoje netyla jau daugybę metų, mat pora milijonų lietuvių kilmės žmonių, gyvenančių užsienyje, vis prie jo sugrįžta ir, bandydami pačius įvairiausius lobistinius kelius, mėgina rasti būdų, kaip būti bent kelių valstybių, tarp jų ir Lietuvos, piliečiais.
Ne paslaptis, kad daugiausiai šiuo klausimu “dirba” į JAV ir kitas šalis po 1990 m. nepriklausomybės atkūrimo išvykę, tų šalių pilietybę priėmę ir automatiškai lietuviškosios netekę tautiečiai. Kitiems tai neaktualu, mat pagal dabartinį Pilietybės įstatymą dviguba pilietybė leidžiama tik tiems, kurie iš Lietuvos pasitraukė iki nepriklausomybės atkūrimo.
Kuo pasibaigtų toks referendumas, kuriame dabar pilietybės neturintiems, bet lietuviais save tebelaikantiems žmonėms būtų numatyta galimybė vėl būti Lietuvos piliečiais, neprarandant ir šalies, kurioje jie šiuo metu gyvena, pilietybės?
Reprezentatyvi apklausa, kurią kovo pabaigoje atliko Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovė „Baltijos tyrimai”, rodo, kad 55 proc. žmonių pritaria, kad reikėtų priimti Konstitucijos pataisas ir leisti Lietuvos piliečiams turėti dvigubą pilietybę. Manančiųjų priešingai yra 26 proc., o dar maždaug penktadalis šiuo klausimu neturi nuomonės.

Už ir prieš pasaulyje

Dviguba pilietybė savo šalininkų ir priešininkų turi visame pasaulyje. Pavyzdžiui, dvigubos pilietybės kritikai aiškina, kad tai nelojalumas kilmės valstybei. Esą pilietybė yra privilegija, todėl jei būtų leidžiama dviguba pilietybė, nacionalinės pilietybės reikšmė sumenktų.
Dviguba pilietybė kritikuojama ir dėl piliečio civilinių, politinių bei socialinių teisių (pavyzdžiui, sveikatos apsauga, galimybė balsuoti), mat nebeaišku, kurioje valstybėje žmogus gali tomis teisėmis naudotis. Dviguba pilietybė neigiamai vertinama ir manančiųjų, kad taip gali būti vengiama mokesčių mokėjimo ar karinės prievolės.
Tačiau šie argumentai – teisingi tik iš dalies. Nors dviguba pilietybė iš tiesų kelia šiek tiek painiavos ir apkrauna įvairias tarnybas papildomais rūpesčiais, tarptautinė teisė numato, kaip išvengti piktnaudžiavimo atvejų.
Pavyzdžiui, siūloma, kad asmenys, turintys dvigubą pilietybę, visomis visateisio piliečio teisėmis, dalyvaujant tiek ekonominiame, tiek politiniame, tiek kultūriniame gyvenime, gali naudotis tik toje šalyje, kurioje nuolatos gyvena.
Na, o Europos Tarybos 1997 m. Strasbūre priimtoje Europos konvencijoje dėl pilietybės siūloma, kad asmenys, turintys dviejų ar daugiau valstybių pilietybę, karo tarnybos prievolę irgi vykdo tik toje šalyje, kurios teritorijoje nuolat gyvena.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-20-2013-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.