"Veido" archyvas

Anokia čia paslaptis, kad dvimetį pipirą geriausia lavinti ir mokyti žaidžiant. Tą tėveliai ir daro. Tik neretai pamiršta, kad lavinti reikia ne tik pirščiukus, bet ir liežuviuką.

Antrąjį gimtadienį atšventęs pipiras jau turėtų pažvelgęs į paveikslėlį mokėti papasakoti, ką jame mato. Tiesa, sudėtingų sakinių iš tokio mažo žmogučio reikalauti nereikėtų. Šaunu, jei dvimetis geba pasakyti, pavyzdžiui, kad meškutis sėdi, zuikis šoka ar vilkas bėga. Nors paprastai tokio amžiaus vaikai dar tik mėgina atsakyti į klausimus, kas tai yra ir ką vienas ar kitas daiktas ar asmuo veikia. Ir tai yra gerai. Bet jei mažylio liežuviukas dar nelabai klauso, raskite laiko su vaikučiu tiesiog pažaisti.

Imituokite pokalbį telefonu

Pokalbiai telefonu, kai mažylis nemato pašnekovo, jau patys savaime skatina kalbos raidą – juk nieko neparodysi pirštu, teks viską papasakoti. Kaip tą padaryti? Ogi visai paprasta – galite net susikonstruoti telefono būdelę, paėmę didelę popierinę dėžę, į kurią mažylis mielai šmurkštelės, arba teritoriją atskirti kokia nors širma ar net spintos durimis. Svarbiausia, kad pašnekovai vienas kito nematytų. Tik nepamirškite – tariamasis pokalbis telefonu neturėtų priminti, kaip dažniausiai nutinka, suaugusiojo monologo. Ne mažiau svarbu ir tai, kad kalbantysis vartotų vaikučiui žinomus žodžius, klausimai būtų aiškūs bei suprantami ir į juos nereikėtų atsakyti tik “taip” arba “ne”.

Klausinėkite, bet nekamantinėkite

Užduokite mažyliui kuo daugiau klausimų. Žinoma, tai neturėtų skambėti kaip vaiko egzaminavimas vienu ar kitu klausimu. Klausimai turėtų būti pateikti įtikinamai, tarsi jums tai iš tiesų būtų labai įdomu. Jei mažylis dienas leidžia ne lopšelyje ar su aukle, o su jumis, galite į pagalbą pasikviesti tėtį. Tegu jis būna tas, kuris išklauso, kaip praėjo diena.

Žinoma, dvimetukui bus dar sunku rišliai ir išsamiai papasakoti, ką veikė, bet į klausimus, ką valgė, kur buvo, ką matė, kas patiko, o kas ne, atsakyti tikrai galės.

Siužetiniai žaidimai – ne tik įdomu

Kiekvienuose namuose apstu įvairiausių meškučių, zuikučių ir kitų mielų padarėlių. Jie gali tapti ne blogesniais pagalbininkais nei močiutė ar tėtis. Mažyliui juk kartais įdomiau pasikalbėti su zuikučiu nei su mama, tad nepatingėkite pritūpti ant kilimo ir paėmusi zuikutį į rankas prabilti jo balsu.  Galite imituoti vieną ar kitą situaciją, pavyzdžiui, apsilankymą pas gydytoją, apsipirkimą parduotuvėje ar kavinėje.