E.coli protrūkis Vokietijoje
BFL
Sveikatos apsaugos ministerija informuoja, kad enterohemoraginės E. coli sukeltų susirgimų, susijusių su Vokietijos protrūkiu, Lietuvoje iki šiol neužregistruota. Tačiau visuomenė raginama ypač atidžiai laikytis maisto ruošimo ir rankų higienos taisyklių, o pasireiškus kraujingos diarėjos (viduriavimo) simptomams, neatidėliotinai kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą.
Apie padidėjusį susirgimų, sukeltų enterohemoraginės E.coli, gaminančios toksiną, skaičių Vokietija pranešė 2011 metų gegužės 22 dieną. Pasaulio sveikatos organizacijos ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, iš viso šioje šalyje iki 2011 m. birželio 5 d. užregistruota 630 hemolitinio ureminio sindromo (toliau – HUS) ir 1601 enterohemoraginės E. coli (toliau – EHEC) atvejų. Atitinkamai užregistruota 15 mirties atvejų dėl HUS ir 6 dėl EHEC.
Susirgimai, susiję su šiuo protrūkiu Vokietijoje, užregistruoti ir kitose Europos šalyse (Austrijoje, Čekijoje, Danijoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose, Norvegijoje, Lenkijoje, Ispanijoje, Švedijoje, Jungtinėje karalystėje). Iš viso Europoje iki 2011 m. birželio 5 d. užregistruota 661 HUS (iš jų 16 mirties) ir 1672 EHEC (iš jų 6 mirties) atvejai.
Nors enterohemoraginės E.coli sukelti susirgimai dažniausiai pasireiškia vaikams, šio protrūkio metu dažniausiai serga suaugusieji, iš kurių du trečdaliai yra moterys.
Iki šiol tiksli protrūkio priežastis ir infekcijos perdavimo veiksniai nėra nustatyti, tačiau atliekami intensyvūs tyrimai.
E. coli – tai bakterija, kuri įprastai randama žmonių ir gyvūnų žarnyne ir yra normalios žarnyno mikrofloros sudėtinė dalis. Tačiau kai kurios E.coli padermės gali gaminti toksiną, ir yra vadinamos enterohemoraginėmis E.coli (EHEC) arba šiga toksiną / verotoksiną gaminančiomis E.coli (STEC; VTEC). Toksinas sukelia viduriavimus su krauju, kai kuriais atvejais – ūmų inkstų pakenkimą.
Enterohemoragine E. coli (EHEC) galima užsikrėsti vartojant užkrėstą maistą ar po kontakto su gyvūnais. Tolesnis plitimas nuo žmogaus žmogui galimas tarp artimą sąlytį turinčių asmenų (šeima, vaikų ugdymo įstaiga ir pan.). Ankstesnių infekcijos protrūkių metu infekcijos perdavimo veiksniai buvo įvairūs maisto produktai: nepakankamai termiškai apdorota jautiena ir kita mėsa, nepasterizuotas pienas, šviežios daržovės (agurkai, špinatai, salotos), nepasterizuotos obuolių sultys, sūris.
Siekiant mažinti riziką užsikrėsti ir susirgti žarnyno infekcijomis yra rekomenduojamos tinkamos maisto ruošimo ir rankų higienos taisyklės:
Rankų higiena
Plauti rankas su muilu, kruopščiai nuskalauti ir nusausinti vienkartiniu ar švariu medžiaginiu virtuviniu rankšluosčiu:
• Prieš ruošiant, patiekiant maistą ar valgant;
• Pasinaudojus tualetu ar pakeitus sauskelnes;
• Po to, kai buvo liečiamos žalios daržovės ar mėsa;
• Po to, kai buvo liečiami gyvūnai ar lankomasi jų laikymo vietose;
• Po to, kai buvo tvarkomos naminių gyvūnų fekalijos.
Maisto ruošimas
• Jei žmogus vemia ar viduriuoja, jis neturėtų ruošti maisto;
• Mėsa turėtų būti vartojama maistui prieš tai ją tinkamai termiškai apdorojus;
• Vaisius, šaknines daržoves rekomenduojama nulupti ir nuplauti po tekančiu geriamuoju vandeniu;
• Visos daržovės turi būti kruopščiai plaunamos po tekančiu geriamuoju vandeniu, ypač jei bus valgomos termiškai neapdorotos;
• Mėsos ir daržovių terminis apdorojimas sunaikina galimus užkrečiamųjų ligų sukėlėjus (virusus, bakterijas);
• Turi būti vengiama kryžminės taršos ruošiant maistą, t.y. bakterijų nuo ‚žalių“ maisto produktų patekimo į jau paruoštus vartoti patiekalus, pavyzdžiui naudojamos atskiros pjaustymo lentelės žaliai ir virtai mėsai, ir t.t.
Daugiau šia tema:
Skelbimas
Loading ...