Vieni Edwardą Snowdeną vadina didvyriu, kiti – prakeiktuoju. Nepaisant to, beveik prieš metus jo paviešinta JAV bei šios šalies sąjungininkių saugumo agentūrų vykdoma pasaulinio sekimo veikla sukėlė didelį rezonansą, netylantį iki šiol. Tačiau vargu ar po šio skandalo šnipinėjimo mastas bus mažesnis – tik greičiausiai bus dirbama kitais metodais.

Vienos populiariausių išmaniųjų telefonų programėlių – žaidimo „Angry birds“ mėgėjai turėtų gerokai nustebti: jūs taip pat galite būti sekami. Ir ne todėl, kad kažkas siekia nugvelbti jūsų naująjį telefoną, kai pasuksite į tamsesnį skersgatvį. Tiesiog jūsų mėgstamo žaidimo renkami duomenys gali atsidurti ir visai su juo nesusijusių institucijų rankose. Taip teigia britų naujienų portalas „The Guardian“, remdamasis nutekintais slaptais JAV veikiančios Nacionalinės saugumo agentūros (NSA) ir jos partnerės Jungtinėje Karalystėje GCHQ dokumentais.
Priminsime, kad pasaulinio masto sekimo ištakos siejamos su XX a. vidurio didžiųjų valstybių susitarimais dalytis slapta informacija. Dėl savo slaptumo pasaulio sekimo sistema buvo ir iki šiol yra apipinta galybės mitų. Tačiau vienas didžiausių praėjusių metų pasaulio įvykių – buvusio NSA agentūros bendradarbio Edwardo Snowdeno slaptos informacijos nutekinimas praskleidė paslapties šydą ir sukėlė masinę nepasitenkinimo bangą. Daugybė žmonių susirūpino, ar jie dar beturi nors kokią privačią erdvę ir kokios bus tokio visuotinio duomenų rinkimo pasekmės.

E.Snowdenas daugeliui atrodo didvyris

Pirmosios valstybių sienų ribas peržengiančio šnipinėjimo apraiškos siejamos su JAV ir Jungtinės Karalystės slaptu susitarimu dėl bendradarbiavimo saugumo srityje, kuriant signalų žvalgybos sistemą. Susitarime taip pat dalyvavo Kanada, Australija bei Naujoji Zelandija. Iš šio susitarimo 1971 m. gimė kodiniu pavadinimu „Echelon“ žinoma sistema, kuri buvo skirta Sovietų Sąjungos ir Rytų bloko valstybių kariniams bei diplomatiniams kanalams sekti.
Apie egzistuojančią sistemą vienas pirmųjų prabilo britų žurnalistas Duncanas Campbellas, 1988 m. publikavęs straipsnį „Kažkas klausosi“. 2000–2001 m. Europos Parlamente atliktas tyrimas taip pat patvirtino tokios sistemos egzistavimą: paskelbta, kad „Echelon“ gali slapta gauti duomenų iš telefoninių skambučių, fakso, el. pašto paslaugų, prisijungdama prie pasaulinių komunikacijos kanalų. Tačiau šiems bei kitiems teiginiams patvirtinti trūko faktinės medžiagos, nes pasaulinio sekimo sistema veikė itin slaptomis sąlygomis.
Skaitmeninių technologijų amžius visuotinio sekimo mastą bei prieinamumą smarkiai padidino. Paplitus asmeniniams kompiuteriams bei kitiems įrenginiams, apie bet kurį asmenį ar organizaciją galima gauti tikrai daug informacijos. Ir E.Snowdeno nutekinta informacija tai patvirtina. Kaip tik todėl daugumai savo privatumu susirūpinusių žmonių E.Snowdenas yra herojus. Žurnalo „Time“ Metų žmogaus rinkimuose jis buvo tarp dešimties pretendentų, o šį apdovanojimą skyrus popiežiui Pranciškui nemažai didžiųjų pasaulio leidinių, pavyzdžiui, „The New Yorker“, būtent E.Snowdeną paskelbė neabejotinu metų didvyriu.

Atskleista tik 1 proc. informacijos

Praėjusių metų gruodį dienraščio „The Guardian“ redaktorius Alanas Rusbridgeris pranešė, kad jo laikraštis per visą laikotarpį išspausdino vos vieną procentą visų iš E.Snowdeno gautų dokumentų. Todėl neabejojama, kad dėl šio įvykio gali kilti dar ne vienas naujas politinis skandalas.
“E.Snowdeno turimi dokumentai rodo, kad iš tiesų veikia milžiniška ir slapta sekimo struktūra, kuri apsivijo visą pasaulį ir tapo nekontroliuojama bei nežinoma net didžiausiems politikams, kurie turėtų ją prižiūrėti“, – teigia Annie Machon, buvusi Jungtinės Karalystės žinybos darbuotoja, 1996 m. pasitraukusi iš šio darbo, kad galėtų demaskuoti vykstančius procesus.
Nuolat viešinami dokumentai atskleidžia įvairią informaciją apie šiuolaikines sekimo bei šnipinėjimo galimybes, metodus ir mastą. Vokiečių dienraščio „Spiegel“ paskelbta informacija rodo, kad sekimui gali būti naudojami ne tik kompiuteriniai virusai ar į įrangą įmontuotos blakės, tačiau net ir mikrobangų krosnelių skleidžiamos bangos.
Kaip rašo žurnalas „The New Yorker“, E.Snowdeno poelgis vis dar kelia aistras ne tik JAV, bet ir viso pasaulio žiniasklaidoje. Brazilijos vyriausybė pareiškė norinti apklausti E.Snowdeną dėl galbūt NSA vykdytų Brazilijos prezidentės Dilmos Rousseff telefoninių pokalbių pasiklausymų, Vokietijos – dėl kanclerės Angelos Merkel telefono aparato sekimo, Australijos – dėl atskleistų duomenų, kad Australijos vyriausybė šnipinėjo kaimyninės Indonezijos prezidentą.
Paskelbti slaptieji dokumentai turėjo įtakos ir vykstančioms JAV bei Europos Sąjungos deryboms dėl laisvosios prekybos sutarties. Nors „šnipinėjimo auka“ A.Merkel pasisako už derybų tąsą, ES vadovai praėjusių metų pabaigoje mąstė apie laikiną derybų suspendavimą. Kaip praneša „Deutsche Welle“, laisvosios prekybos sutartyje yra ir susitarimas dėl duomenų apsaugos konvencinės bei internetinės komercijos srityje. Pagal JAV įstatymus Valstijose veikiančios įmonės turi perduoti savo vartotojų duomenis JAV žvalgybai. Todėl ES kyla dilema, kaip tai būtų suderinama su ES teise ir ar tai nepažeistų ES piliečių privatumo.