Kvalifikuoti psichologai, kurie apklaustų nusikaltimuose nukentėjusius ar nusikaltimų liudininkais tapusius vaikus, galėtų dirbti apygardų teismuose, mano vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė.

Kontrolierė BNS pasakojo, kad su įvairių institucijų atstovais svarstytos kelios galimybės įkurdinti vaikų psichologus – policijoje, prokuratūroje, apylinkių bei apygardų teismuose, arba pirkti privačias psichologų paslaugas.

Vis dėlto, E.Žiobienės teigimu, jai labiausiai priimtinas Teisėjų tarybos pasiūlymas, pagal kurį visuose penkiuose šalies apygardų teismuose būtų įsteigta po vieną vaikų psichologo etatą. Tai esą kainuotų per 200 tūkst. litų – už šią sumą būtų galima išlaikyti pakankamai kvalifikuotus specialistus.

“Mano akimis žiūrint, optimaliausias variantas atrodytų teismų. (…) Psichologų bent 5 tikrai reikia, gal ir daugiau galima tikėtis”, – BNS sakė ji.

Tuo metu policijoje, anot E.Žiobienės, tokius specialistus išlaikyti būtų sunku.

“Galvoju apie kokybišką vaikų apklausą ir kokybiškai dirbančius specialistus. Kiekviena institucija turi atlyginimo “žirklutes”, ir tikrai policijos atlyginimų sritis yra mažesnė. Nežinau, sakykime, ar už kelis šimtus litų policija sugebės rasti tikrai gerų psichologų. Teismų grandinė jau kitaip finansuojama”, – teigė ji.

Pasak kontrolierės, per metus Lietuvoje nuo įvairių nusikaltimų nukenčia apie 3000 vaikų, be to, psichologams tektų apklausti ir nusikaltimų liudininkais tapusius nepilnamečius.

Esą steigti po vieną tokį etatą apylinkių teismuose būtų pernelyg brangu – kainuotų apie 900 tūkst. litų – ir specialistų būtų per daug. “Kažin, ar tiek reikia ir ar nebūtų prabanga mūsų valstybei?” – svarstė kontrolierė.

Be to, pirkti privačias paslaugas iš nevyriausybinių organizacijų (NVO), anot jos, taip pat atsieitų pernelyg brangiai – viena apklausa kainuoja apie 500 litų.

“Jei kalbame apie tai, kad nukentėjusių yra apie 3000 vaikų, ir liudytojų vos ne antra tiek turbūt, tai valstybei turbūt yra labai brangu pirkti privačias paslaugas. Tada turbūt paprasčiau steigti etatus, kad ir apygardos teisme, ir tas apygardos teismo psichologas galėtų bent jau apygardos ribose keliauti po teismus ir apklausti vaikus”, – teigė E.Žiobienė.

Kol kas, anot jos, Lietuva visiškai nefinansuoja tokių specialistų – iki šiol vaikus apklausę psichologai buvo iš NVO, tokių kaip viešosios įstaigos “Vaiko namas”, “Paramos vaikui centras”, kurioms lėšas skyrė užsienio valstybės.

“Lietuva nieko neinvestuoja – mes tikrai labai suinteresuoti, kad tokie psichologų etatai atsirastų”, – teigė kontrolierė.

Vis dėlto E.Žiobienė pripažįsta, kad svarbiausia yra apskritai įsteigti tokius etatus: “Aš už tai, kad apklaustų psichologas. Kurioje iš tų institucijų bus, nėra taip labai aktualu man kaip kontrolierei”.

Ji atkreipė dėmesį, kad vaikų psichologai turėtų būti itin kvalifikuoti specialistai, turintys ne tik psichologinių, bet ir teisinių žinių, patirties. Be to, anot kontrolierės, reikėtų skirti didelį dėmesį tokių specialistų kvalifikacijai kelti.

“Ne bet kas gali apklausti – neužtenka tik psichologijos diplomo, turi būti labai didelė patirtis ir specializavimasis į teisinę psichologiją. (…) Paprastai tokioje apklausoje dalyvauja visi – tyrėjas, sakykime iš policijos, prokuroras, teisėjas, advokatai. (…) Vadinasi, psichologui tenka labai didelis krūvis – su tais suaugusiaisiais galų gale susitvarkyti, kad ir jie netraumuotų savo buvimu to vaiko”, – kalbėjo E.Žiobienė.

Anot Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tarnybos, šiuo metu Lietuvoje įrengta per 30 nepilnamečių apklausos kambarių įvairiuose teismuose ir prie apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų. Kol kas numatytos lėšos tolesnei tokių kambarių plėtrai ir būtinai įrangai pirkti, tačiau ne psichologų etatams.

Ministras pirmininkas rugpjūčio pradžioje pavedė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) kartu su Teisingumo, Vidaus reikalų, Finansų ministerijomis, Generaline prokuratūra ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga apsvarstyti kvalifikuotų psichologų dalyvavimo nepilnamečių apklausose užtikrinimo alternatyvas ir pateikti siūlymus dėl tinkamiausio šios problemos sprendimo būdo ir lėšų poreikio.

Visų institucijų bendrą pasiūlymą turi parengti SADM.