Atsisakiusi Kinijos darbininkų paslaugų, AB „Vilma“ naujas darbo vietas kasmet kuria ne tik gamykloje: užsakymais ji aprūpina dar mažiausiai dešimt kitų Lietuvos įmonių.

Iš didžiųjų Lietuvos gamybos įmonių, produkciją tiekusių visai Sovietų Sąjungai, šiandien sėkmingai dirba vos kelios. Viena jų – AB „Vilma“, anuomet buvusi magnetofonų gamybos lyderė, o dabar pirmaujanti Lietuvos rinkoje pagal elektros jungiklių ir lizdų gamybą bei pardavimą.
Be to, ši bendrovė vietos bei užsienio rinkoms kasmet pasiūlo po vieną ar kelis naujus „Vilmoje“ ne tik pagamintus, bet ir suprojektuotus produktus. Štai šiemet pradėtos gaminti drabužių lyginimo sistemos su daugiafunkciu lyginimo stalu, turinčiu garų nutraukimo, lyginamo paviršiaus pūtimo bei ventiliavimo funkcijas. Kitąmet bus pradėta grindų šlavimo ir plovimo mašinų gamyba, projektuojami nauji langų plovimo mašinėlių modeliai, o per ateinančius dvejus metus planuojamas baigti vadinamojo protingo namo elektros instaliacijos projektas.
Kartu su didėjančia naujų produktų pasiūla „Vilmoje“ kasmet plečiasi ir pardavimo apimtys: prieš dvejus metus skaičiavusi 50 mln. Lt apyvartą, šiemet bendrovė apyvartą padidino iki 160 mln. Lt., o kitais metais ją planuojama kilstelėti iki 240 mln. Lt.
Svarbu tai, kad vertingiausių Lietuvos įmonių trisdešimtuke atsidūrusiai bendrovei 1994 m. buvo paskelbtas bankrotas. Mat Lietuvai atkūrus nepriklausomybę ir perėjus prie rinkos ekonomikos šalį užplūdo užsienietiškos prekės. Netrukus paaiškėjo, kad tris dešimtmečius „Vilmos“ gamintų magnetofonų niekam nebereikia ir kad lyderiais būta tik savo kieme.
Vis dėlto vos po trejų metų valstybinė įmonė vėl buvo pastatyta ant kojų – gamino jau visiškai naują produkciją ir turėjo ne vieną užsakovą Vakarų Europos šalyse. Šią bendrovę ant kojų pastatė anuomet bankroto administratoriumi paskirtas Edmundas Pigaga. Jis iki šiol sėkmingai vairuoja “Vilmos” vairą.

Apvertė įmonės veiklą aukštyn kojom

Lietuvos pramonininkų konfederacijos garbės viceprezidentas Mykolas Aleliūnas, dvidešimt šešerius metus ėjęs „Vilmos“ generalinio direktoriaus pavaduotojo pareigas, prisimena, kad E.Pigaga iš kitų darbuotojų pirmiausia išsiskyrė įžvalga ir drąsa priimti radikalius sprendimus. Tad 1979 m. pradėjęs dirbti meistru, netrukus tapo „Vilmos“ padalinio Jurbarke vadovu, o paskelbus įmonei bankrotą atvyko jos gelbėti.
Pats E.Pigaga, mintimis grįžęs į karjeros pradžią, nusijuokia, kad nors visą gyvenimą dirbo toje pačioje įmonėje, nė vienos jo einamos pareigos negarantavo šiltos ir ramios vietelės. Visur atėjęs rasdavo netvarką arba net chaosą, kurį reikėdavo sutvarkyti. Vis dėlto „Vilmos“ generalinis direktorius mano, kad jam teko mažesnė atsakomybė nei perėmus puikiai veikiantį verslą. Juk kai ir taip blogai, tai nėra ko daugiau sugadinti.
M.Aleliūnas neabejoja, kad ponui Edmundui, apvertusiam visą įmonės veiklą aukštyn kojom, iš naujo sustyguoti darbą ir kasmet didinti apyvartą padėjo nuojauta, kuriuo keliu reikia sukti, bei gebėjimas numatyti kelis ėjimus į priekį. „Jis nelaukė, kol kažkas duos užsakymų, o pats važiavo į Vokietiją, Olandiją, kitas šalis ir įtikino, kad lietuviais galima pasitikėti. Svarbu tai, kad ponas E.Pigaga niekuomet nesiblaškydavo priimdamas sprendimus. Jis visada išlikdavo santūrus. Gamybos sektoriuje niekada nebūna ramu, tačiau E.Pigaga niekam neparodydavo, kad jaudinasi ar nervinasi, tarkim, tiekėjams vėluojant pristatyti medžiagas“, – gražių žodžių „Vilmos“ generaliniam direktoriui negaili M.Aleliūnas.
Žinoma, prie to, kad „Vilmos“ cechuose ir šiandien verda intensyvus darbus, prisidėjo ir sovietmečio patirtis, mat tuomet čia buvo surinkti patys gabiausi specialistai, sukurta aukščiausio lygio techninė bazė. Tai, M.Aleliūnio žodžiais, buvo gana didelė atspirtis. „Nusprendę imtis naujos veiklos, pasirinkom gaminti elektros instaliacijos produktus, nes mums buvo aiškūs gamybos procesai, galėjom užsakovams pristatyti didelius kiekius jungiklių ar lizdų. Šiuo metu gaminam apie 3 mln. vienetų elektros instaliacijos produktų. O iš sovietmečiu gamintų prietaisų mūsų asortimente liko tik juodosios lėktuvų dėžės“, – atskleidžia E.Pigaga.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-49-2012-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.