Omaras Suleimanas, kuriam ketvirtadienį buvo perduoti prezidento įgaliojimai, anksčiau buvo Egipto žvalgybos vadovas, kol išniro į viešumą, kai buvo paskirtas šalies vadovo Hosni Mubarako (Hosni Mubarako) pirmuoju pavaduotoju.

Ištikimu H.Mubarako šalininku laikomas O.Suleimanas labiau pratęs prie pagal užsakymą pasiūto kostiumo nei karinės uniformos – jis visada matomas nepriekaištingai apsirengęs, želdantis kruopščiai prižiūrimus ūsus.

Jis taip pat yra santūrus ir viešintis nemėgstantis derybininkas, o šio talento jam neabejotinai reikės, kai teks rūpintis Egiptą apėmusio sukilimo padariniais ir daugeliu kitų problemų daugiausiai gyventojų turinčioje arabų šalyje.

77 metų O.Suleimanas, kuris karinių žinių įgijo buvusioje Sovietų Sąjungoje, jau daugelį metų laikomas svarbiu veikėju tiek pasaulyje, tiek savo šalyje, kurioje didelę įtaką turinčios kariuomenės veikla visada buvo gaubiama slaptumo šydo.

Tačiau kelerius pastaruosius metus O.Suleimanas vis dažniau buvo pastebimas viešojoje erdvėje ir netgi laikytas penkeriais metais vyresnio H.Mubarako, kuris anksčiau vadovavo Egipto oro pajėgoms, galimu įpėdiniu.

Didelę Egipto kariuomenės įtaką valstybės valdyme simbolizuoja prezidentui O.Suleimano atiduota kariška pagarba, kai sausio 29 dieną jis buvo prisaikdintas pirmuoju viceprezidentu nuo H.Mubarako kadencijos pradžios 1981 metais.

H.Mubarakas automatiškai tapo Egipto prezidentu, kai islamistai nužudė jo pirmtaką Anwarą Sadatą (Anvarą Sadatą).

O.Suleimanas gimė 1936 metais pasiturinčioje šeimoje, gyvenusioje Egipto pietiniame mieste Kinoje, o 1955-aisiais jis baigė Kairo karo akademiją.

1988 metais O.Suleimanas buvo paskirtas Egipto karinės žvalgybos vadovo padėjėju, o po metų perėmė jo postą. Jis dalyvavo kaip partneris Amerikos, Izraelio ir palestiniečių derybose bei prisidėjo sudarant susitarimus dėl virtinės svarbių, nors ir trumpai gyvavusių paliaubų tarp Artimųjų Rytų konflikto dalyvių per pastarąjį dešimtmetį.

Galbūt O.Suleimanas mėgstamas ir laikomas patikimu žmogumi užsienyje, tačiau daugelis Egipte jį laiko priklausančiu H.Mubarako artimiausių padėjėjų ratui ir tuo pačiu – vienu iš korumpuoto režimo stulpų.

Kai ketvirtadienio vakarą paaiškėjo, jog H.Mubarakas neatsistatydina, tik perduoda savo įgaliojimus viceprezidentui, Kairo centrinėje Tahriro aikštėje įpykusi minia skandavo: “Nei Mubarako, nei Suleimano!”

1995 metais O.Suleimanas patarė H.Mubarakui per vizitą Etiopijos sostinėje Adis Abeboje važiuoti šarvuotu automobiliu, o šis patarimas veikiausiai išgelbėjo prezidento gyvybę: islamistams apšaudžius mašiną, žuvo tik jos vairuotojas.

Praeito amžiaus 10-ame dešimtmetyje ir po nepavykusio pasikėsinimo į prezidento gyvybę Etiopijoje O.Suleimanas prisidėjo prie JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) ir kitų užsienio žvalgybos agentūrų kovos su islamistais Egipte ir už jo ribų.

Jo taikiniais taip pat tapo vietos islamistų grupuotės “Gamaa Islamiya” ir “Jihad”, surengusios išpuolius prieš užsieniečius, skaudžiai paveikusius Egiptui itin svarbų turizmo sektorių.

Pranešama, kad vadovaudamas Egipto žvalgybai O.Suleimanas prisidėjo prie prieštaringai vertinamos CŽV “ypatingojo perdavimo” programos, pagal kurią amerikiečių suimti įtariami teroristai būdavo gabenami į Egiptą ir kitas šalis, apeinant būtinas teisines procedūras, taip pat būdavo šiurkščiai tardomi.