"Moters savaotgalio" archyvas

Nemeluokime sau – lengva nebus nei mūsų vaikams, nei mums patiems. Užgriuvus įtampai panikuoti ima visa šeima.

Neturi justi nesėkmės baimės

Pirmiausia su įtampa reikia susidoroti tėvams, nes ji labai užkrečiama ir gali persiduoti svarbiausiam šiuo metu asmeniui šeimoje – vaikui. Tad suimkite save į rankas ir laikykitės nuostatos, kad mokslas – tik gyvenimo dalis, svarbi, bet ne pagrindinė. Egzaminus galų gale visada galima perlaikyti. O ir apsidairykite aplinkui – tarp savo pažįstamų tikrai rasite žmonių, kuriems nelabai sekėsi mokslai, tačiau nepaisant to, jie gyvena laimingai.

Atsakykite sau į klausimą: argi vaiką mylėsite mažiau, jei jis egzaminus išlaikys prastai? Ne. Tai turi žinoti ir jausti jūsų atžala. Tik tuomet jai išnyks nesėkmės baimė, o su ja – ir psichologinė įtampa, kuri ne tik stabdo mokymosi procesą, bet ir blokuoja galimybes geriausiai pasirodyti per egzaminą. Žinoma, visiškai streso neišvengsite. Tačiau natūralaus streso baidytis nereikia – jis vaiką mobilizuoja, padeda susitelkti.

Sunkiausia gerai besimokantiesiems

Pasak psichologų, sunkiausia egzaminus laikyti tiems vaikams, kurie… gerai mokosi. Mat jiems keliami ir didžiausi reikalavimai, tikimasi tik geriausių rezultatų. Tad neužspauskite pernelyg dideliais lūkesčiais. Atkreipkite dėmesį ir į kitų artimųjų spaudimą – prieš egzaminus ribokite senelių ar tetų įkyrų domėjimąsi vaiko mokymosi reikalais. Abejodamas savo gabumais ir sėkme per egzaminus, vaikas gali pradėti jiems ruoštis nerimtai – juk pripažinti, kad prastai išlaikei egzaminus todėl, kad jiems nesiruošei, yra lengviau, nei pripažinti savo gabumų ribas.

Nesitikėkite iš savo vaiko ir daugiau, nei jis gali. Jei jam visą laiką sunkiai sekėsi matematika, vargu ar realu tikėtis aukščiausio balo per egzaminą, nors ir kaip stropiai būtų jam ruoštasi. Nelyginkite vaiko su kitais – visų galimybės ir gabumai skiriasi. Todėl neraginkite jo per egzaminus “visiems nušluostyti nosį”, nes taip tik didinate beprasmišką konkurenciją. Kažką įveikti – visai kas kita, nei tiesiog pasirodyti geriausiai, kaip gali.

Bambėjimo laikas jau baigėsi

Suprantama, jums rūpi, kad vaikas tinkamai ruoštųsi egzaminams. Tačiau venkite pernelyg dažnai kartoti, kad jis turi mokytis iki devinto prakaito, antraip neišlaikys egzaminų. Visa tai jis žino ir pats, be to, priminti neužmiršta mokytojai. Toks burbėjimas ne tik neduoda naudos, bet neretai būna ir žalingas – augina įtampą. Nekaltinkite vaiko ir tingėjimu. Kartais už tariamos tinginystės slypi konfliktiški santykiai su bendramoksliais ar mokytojais, nepasitikėjimas savimi.

Tad pasidomėkite, kodėl mokymasis vaikui tapo toks atstumiantis, ir pamėginkite tas priežastis pašalinti. Galų gale, jei vaikas tikrai tinginys – priekaištų jis jau prisiklausė, dabar atėjo metas skatinti.

Verčiau padėkite vaikui atrasti savo mokymosi sistemą. Lai pagalvoja, kada jam geriausiai sekasi susikaupti – vienam ar mokantis su draugu; ryte, dieną ar vakare; ilgai sėdint prie vieno dalyko ar darant pertraukas. Patarkite nekeisti mokymosi stiliaus net ir išgirdus, kad yra daug geresnių būdų.

Kas tinka ir netinka mokymosi maratonui

• Pertraukai tinka: bananai, nes juose yra “linksminančios” medžiagos meskalino. Greičiausia pagalba nervų sistemai ir smegenims yra saldi arbata, sausainiai, nes juose yra gliukozės. Vertingas erškėtuogių nuoviras, sultys, morsas, gira. Labai tinka šokoladas, nes jame yra smegenų veiklą aktyvinančių medžiagų. Riešutai ir sūris, kuriuose gausu smegenų maisto –    aminorūgščių, irgi prisideda. O štai bandelės, sumuštiniai pernelyg apsunkina); mankšta; pagalba namų ruošoje; akių pratimai – ne tik pailsina, bet ir šalina įtampą.

• Netinka: kompiuteriniai žaidimai, televizorius – nepailsina smegenų, tačiau padeda atsipalaiduoti po mokslų.

• Smegenys mėgsta šviesą, nepritemdytas, gerai vėdinamas patalpas, citrusinių vaisių, laurų, spygliuočių aromatą.

• Nemėgsta: tėvų rūkymo – patalpoje, kurioje vaikas mokosi, neturi jaustis net tabako kvapo.

Susikaupti padės tonizuojamosios procedūros

• Kontrastinis dušas – karštą vandenį kaitaliokite su drungnu, bet ne per šaltu.

• Apykaklės zonos masažas – tinka trynimas masažine pirštine, stipri vandens srovė.

• 50 žingsnių šaltame vandenyje – ant vonios dugno paklokite masažinį kilimėlį, prileiskite nedaug kambario temperatūros vandens ir tegu patrepsi.

Stresą suvaldyti ir smegenis deguonimi aprūpinti padės:

Kvėpavimo pratimai: giliai įkvėpkite ir kuo daugiau kartų pasakykite kokį nors sakinį, kad ir: “Nesinervink, viskas bus gerai…” Jei visai nelinksma, tiks paprasčiausias garsas “ssss…” ar skanus pažiovavimas.

Išbandykite pratimą, kuris sudegina streso hormonus – kuo stipriau įtempkite kiekvieną raumenį ir po poros sekundžių atpalaiduokite.

Esant stipriai nervinei įtampai patariama uostyti raminančius kvapus – levandų, mėtų, eukaliptų, jazminų.

Apėmus panikai, dažniau ir giliau reikia iškvėpti, visiškai atlaisvinti plaučius. Užsičiaupkite, vieną ranką padėkite ant pilvo virš bambos. Iškvėpkite pro nosį, lėtai skaičiuokite iki trijų. Sekundei kvėpavimą sulaikykite, po to dar iškvėpkite per keturis kartus. Tai reikėtų daryti tris minutes.

“Moters savaitgalis”