Dvidešimt trejų metų Alina Orlova – daugiausiai koncertų užsienyje per šiuos metus surengusi Lietuvos populiariosios muzikos atlikėja.

„Muzikos bombos“ interneto parduotuvės albumų topuose jau senokai pirmauja pernai išleistas Alinos Orlovos „Mutabor“, lenkiantis tokių pasaulinių žvaigždžių, kaip Stingas ir Lady Gaga, albumus. Bet anksčiau „Muzikos bombai“ vadovavęs, o dabar A.Orlovos vadybininku tapęs Lauras Lučiūnas įspėja, kad spręsti apie atlikėjų populiarumą pagal parduotų albumų skaičių šiais laikais neverta, – pernelyg paplitęs internetinis įrašų piratavimas. Užsienyje surengtų koncertų skaičius bei tenykščių leidybos kompanijų išleisti atlikėjo albumai – gerokai patikimesnis rodiklis. „Mutabor“ buvo leidžiamas Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Ukrainoje.
Kiek koncertų užsienyje šįmet turėjo A.Orlova, L.Lučiūnas neskaičiavo, tačiau drąsiai tvirtina, kad kiti šalies atlikėjai jai negalėtų prilygti. „Vien lapkričio–gruodžio mėnesiais surengėme šešiolika koncertų Prancūzijoje, vienuolika – Rusijoje, du – Belgijoje, po vieną – Baltarusijoje ir Ukrainoje. Na, ir dar keturi pasirodymai Lietuvoje“, – pasakoja dainininkės atstovas.
Jo nuomone, ryškiausia šių metų A.Orlovos karjeros viršūne reikėtų laikyti būtent turą Prancūzijoje, į kurį atlikėja pirmąkart vyko su jai pritariančia trijų muzikantų grupe.

Albumas gali palaukti

Paskutinieji 2011-ųjų Alinos koncertai jau įvyko Rusijoje – Sankt Peterburge, Maskvoje ir jos priemiestyje Obninske, išgarsėjusiame pirmąja pasaulyje atomine elektrine. Nors dainininkės repertuare yra dainų rusų kalba, neretai koncertų Rusijoje ar Ukrainoje metu publika kartu su mėgstama atlikėja uždainuoja ir lietuviškai.
Koncertuodama Lietuvoje A.Orlova atliko ir keletą naujų, ankstesniuose albumuose neskambėjusių dainų. Teigiama, kad jos leidėjai Prancūzijoje (ten dainininkė bendradarbiavo su leidybos kompanija „Fargo Records“) pasiūlė joms atskirą singlą, tačiau dainininkė pirmiau panoro išgirsti gyvą publikos reakciją.
Šie kūriniai turėtų atsidurti ir naujame atlikėjos albume, kuris gali pasirodyti jau 2012-aisiais. Bet – gali ir nepasirodyti, nes Alina nelinkusi skubėti: „Dar reikia laiko, reikia negroti, nes kai visą laiką koncertuoji, sunku susikaupti kūrybai.“
Studijas mergina taip pat atideda vėlesniam laikui. Sako dar neišsirinkusi, kokios jos bus – gal dailės, o gal filosofijos. Į muzikavimą Alina nežvelgia kaip į darbą: „Kam scenoje rūpi tavo diplomai? Vokalo pamokas galima lankyti privačiai.“
Kodėl jauna atlikėja, jau turinti tai, apie ką daugybė karjeros ištroškusių mergaičių gali tik pasvajoti, neketina tvirtai įsipareigoti scenai? „Todėl, kad yra dalykų, kurie mane nervina. Pavyzdžiui, fotosesijos… Profesionalai jas priima kaip neišvengiamą darbo dalį, o aš klausiu savęs, kam to reikia. Ir nerandu atsakymo. Kai „paviršiaus“ pasidarys daugiau negu prasmės – ieškosiu savęs kitur“, – žada vengianti saviraiškos rėmų A.Orlova.

Dainos ir kokteiliai

Scenoje Alina jaučiasi laisvai: be ceremonijų pasirodo nešina plastikiniu vandens buteliuku, sėdusi prie fortepijono trumpai pristato savo atliekamas dainas. O šįmet savo koncertuose klausytojus nustebino ir pačios tampoma armonika.
Pasirodymų sėkmę, anot pačios dainininkės, labiau lemia publika, o ne salės adresas. „Užsienyje dažnai dainuoju klubuose. Tai nėra ideali vieta, nes kažkas tuo metu bendrauja tarpusavyje, kažkur burzgia kavos aparatas. Bet mano dainos tinkamesnės kamerinėms erdvėms, o ne stadionams“, – aiškina atlikėja.
Antra vertus, Sankt Peterburgo klube „Aurora“, kuriame ką tik vyko jos koncertas, telpa 1600 žiūrovų, ir jis labiau primena koncertų areną.
Scena atima daug energijos, bet daug jos ir sugrąžina. Nors po koncerto nebesinori nieko daugiau, tik į lovytę… „O žmonės tada lyg tyčia veržiasi prie tavęs bendrauti, dėsto kažkokius planus – nematydami, jog esu taip išsekusi, kad nebesugebu nieko dorai suvokti“, – neslepia mergina.
Ji sako sutrinkanti ir tuomet, kai sulaukia pernelyg pakylėto gerbėjų dėmesio: „Tuomet nebeišmanau, kaip elgtis. Norisi pasakyti: ei, juk čia viso labo aš, Alina… Apskritai žmonės man labiau patinka iš tolo. Aš jų truputį bijau ir atsargiai renkuosi, su kuo bendrauti. Todėl su manimi nėra lengva.“
Dainininkė užaugo kuklioje Visagino šeimoje. Tėtis dirba uždarinėjamoje Ignalinos atominėje elektrinėje, o mama, anot Alinos, geriausia pasaulyje namų šeimininkė. Dar vaikystėje išmokusi žaboti poreikius mergina tvirtina, kad pinigų jai nereikia daug – tik tiek, kad jaustųsi saugi. „Kartais juokauju, kad vienintelis mano priešas – bankomatas“, – prisipažįsta A.Orlova.
Baigusi vidurinę mokyklą mergina porą metų savarankiškai gyveno Vilniuje ir dirbo barmene „Paryžiaus“ kavinėje. „Bet taip tik atrodo, kad kai rankos plaka kokteilius, galva lieka laisva kūrybai. Kai grįžti vakare pilna įspūdžių, kurti jau nebesinori“, – tvirtina pašnekovė.
Likimo ironija – vėliau jai nekart teko koncertuoti tikrame Paryžiuje, kur kokteilius tuo metu plakdavo kiti. Per penkerius metus raudonplaukė mergina iš Visagino virto ryškiausia lietuviškos muzikos viltimi.