Trūkstant medikų daugelio Europos šalių valstybinėse gydymo įstaigose mediko konsultacijos ar tyrimo moderniu aparatu reikia laukti mėnesį ir net ilgiau. Tačiau kodėl Lietuvoje sulaukus savo eilės prie gydytojo kabineto tenka rymoti dar keletą valandų?

Vilnietė Asta Jokubienė pas šeimos gydytoją internetu užsiregistravo prieš savaitę, tačiau atvykusi paskirtu laiku turėjo laukti ilgiau kaip valandą, kol buvo pakviesta užeiti į kabinetą. Kai moteris pasidomėjo, kodėl turi gaišti laiką, išgirdo, kad eilė susidarė, nes atvyko net keturi pacientai, kuriems reikia suteikti skubią pagalbą. „Kokia nauda iš to, kad ateinu paskirtu laiku, jeigu vis tiek sėdžiu poliklinikoje valandą, nes gydytojos darbotvarkėje nėra numatyta papildomų valandų ekstra ligoniams. Be to, jie dažniausiai visi susirenka vienu metu“, – piktinasi A.Jokubienė.
Negana to, jos stumdymasis poliklinikoje nesibaigė prie šeimos gydytojos kabineto durų. Gavusi siuntimą atlikti vidaus organų echoskopiją moteris šios procedūros laukė savaitę, o kai atvyko, vėl dvi valandas sėdėjo koridoriuje. Situacija pasikartojo ir iš anksto užsiregistravus pas ginekologę.
Nors žmonės sėdėdami už durų pyksta, sutartinai keiksnoja sistemą, dažnas neapsikentęs ir be eilės veržiasi pas gydytoją, tačiau daugelio poliklinikų vadovai tvirtina, kad padėtis kontroliuojama, pacientai priimami laiku, registratūroje užgaišta vos penkiolika minučių. O nesklandumų esą pasitaiko tik virusinių ligų protrūkių ar gripo epidemijos laikotarpiu.
Tačiau net ir daugelyje tų gydymo įstaigų, kuriose yra įdiegta išankstinė pacientų registracijos internetu sistema, o registratūroje pastatyti automatai ir švieslentės, nurodančios, kokį numeriuką turintis pacientas gali prieiti prie langelio, ligoniai pajuto menkus pokyčius. Mat elektroninės priemonės tik pagreitina registraciją pas gydytoją, bet chaotiško pacientų srautų plūdimo į poliklinikas nereguliuoja. Be to, internetu registruotis galima vos 46-iose Lietuvos gydymo įstaigose, o ir jose sistema dažnai stringa. Tad nemažai žmonių ateina valanda ar dviem anksčiau, nei nurodyta talonėlyje, baimindamiesi, kad gydytojas nespės jų priimti tą dieną.
Galiausiai daug pensininkų renkasi poliklinikose tiesiog pabendrauti arba gaišina medikus po pusvalandį, kad išpasakotų asmenines bėdas. Visa tai prie gydytojų kabinetų sudaro gyvas eiles, kurios niekaip nemažėja.

Poliklinikų vadovams trūksta viešosios vadybos gebėjimų
Mykolo Romerio universiteto (MRU) Politikos ir vadybos fakulteto prodekanės Danguolės Jankauskienės nuomone, poliklinikose, kuriose nusidrieka kelių dešimčių pacientų eilės, tiesiog blogai planuojamas laikas, neatskirti būtinosios  ir planinės pagalbos reikalaujančių ligonių srautai. Taip pat gali būti, kad skiriama per mažai laiko ligonio apžiūrai, todėl jis priverstas vaikščioti kelis kartus.
Pasak D.Jankauskienės, eilės susidaro ir dėl to, kad gydytojas gaišta pildydamas dokumentus. Taip pat kai ligoniai ateina vien tam, kad medikas pratęstų išrašytų vaistų receptą. Neretai žmonės užsiregistruoja pas specialistus ir visai be reikalo, kai pagalbą gali suteikti šeimos gydytojas. Be to, daugelis nori patekti tik pas tam tikrą labai populiarų specialistą, o pas kitus neina.
„Ilgiausiai tenka laukti kardiologo konsultacijos. Patekti pas gerai vertinamą specialistą galima tik po pusantro mėnesio, mažiau populiarūs gydytojai priima ir po dviejų savaičių“, – tvirtina Vilniaus Centro poliklinikos direktorius Kęstutis Štaras.
Kitose Lietuvos poliklinikose padėtis panaši. Gydytojai ir sveikatos apsaugos ekspertai ragina susitaikyti su tuo, kad ir ateityje specialisto apžiūros teks laukti po kelis mėnesius, mat jau šiandien trūksta daugelio sričių medikų – didėja jų emigracija, o sveikatos apsaugai skiriamas finansavimas gerokai per mažas.
Beje, medicinos paslaugų prieinamumo problema aktuali visoje Europoje ir pas mus padėtis dar ne prasčiausia. Pagal Vartotojų sveikatos indekso metodika matuojamus prieinamumo rodiklius, Lietuvos sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas prilygsta Europos vidurkiui. Tačiau daugelio mūsų poliklinikų vadovams niekaip nepavyksta sumažinti eilių prie gydytojų kabinetų.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto docentas, Sveikatos priežiūros vertinimo nepriklausomos agentūros ekspertų grupės vadovas Rimantas Pečiūra pastebi, kad eilių problemą sunkiausia spręsti toms įstaigoms, kurių vadovams trūksta viešosios vadybos gebėjimų. „Net gyvenant sunkiomis ekonominėmis sąlygomis yra galimybių perskirstyti pacientų srautus, organizuoti darbą taip, kad žmonės nesistumdytų prie gydytojų kabinetų. Pavyzdžiui, Kauno Šilainių poliklinika negali pasigirti turtinga materialine baze, tačiau ten puikiai organizuotas gydytojų bendradarbiavimas, naudojamos elektroninės sistemos leidžia gydytojui daugiau laiko skirti pacientui, o ne popierizmui“, – tvirtina R.Pečiūra.

Į polikliniką – pasikalbėti

Kitas geros vadybos pavyzdys – Vilniaus Centro poliklinika. Čia fizines eiles padėjo sumažinti ne tik įdiegtos elektroninės sistemos (gydytojai, pacientams paskyrę kito atvykimo laiką, iškart patys jį įveda į sistemą, kompiuterio ekrane visi specialistai mato ligonio tyrimų išvadas ir pan.), internetinė registracijos sistema, bet ir papildomos gydytojų priėmimo valandos. „Specialistai iki pietų konsultuoja ir šeštadieniais, o šeimos gydytojas dirba ištisą parą. Dėl to mažėja žmonių, vykstančių į ligoninę. Mažinant hospitalizaciją galima gerokai sutaupyti. Tinkamai skirstant lėšas išsprendžiama daug problemų“, – tvirtina K.Štaras.
Beje, jo vadovaujamoje poliklinikoje mažėja ir vyresnio amžiaus žmonių, ateinančių su gydytoju tik pasikalbėti. „Vieniši pensininkai ypač žiemą ateina dviem valandom anksčiau, negu jiems paskirtas priėmimo laikas, kad galėtų tarpusavyje pabendrauti. Dažnai jiems gydytojas konsultaciją suteikia per penkiolika minučių, tačiau jie dar tiek pat laiko pasakoja savo asmenines bėdas. Tokiems žmonėms specialiai įrengėm atskiras saleles su minkštasuoliais, ten galima rasti ir daug naudingos informacijos apie ligas“, – pasakoja K.Štaras.
Vilniaus Karoliniškių poliklinikos direktorė Jelena Kutkauskienė taip pat pastebi, kad nemažai vyresnio amžiaus žmonių į gydymo įstaigą užsuka tik pasikalbėti ir išeina nepasinaudoję jokiomis paslaugomis. Dažnai jie sukelia garsias diskusijas, sudaro spūstis, taip trikdydami ir ligonius, ir medikus, tačiau gydytojai jų išprašyti negali.
D.Jankauskienės vertinimu, sveikatos priežiūros įstaigos kenčia dėl tokių pacientų, nes Lietuvoje nesprendžiamos senyvo amžiaus žmonių socializacijos, kultūrinio ir socialinio gyvenimo problemos. „Vyresnio amžiaus žmonių užimtumas socialiai orientuota veikla, jų kultūrinio gyvenimo įvairovė ir kitos socialinės priemonės, gerinančios visuomenės sveikatą bei socialinę atskirtį, pavyzdžiui, savanorystė, yra labai efektyvios ir populiarios užsienyje“, – dėsto MRU Politikos ir vadybos fakulteto prodekanė.
Vis dėlto senyvi žmonės turi daugiau sveikatos sutrikimų, todėl jų poreikiai natūraliai didesni. Tad šeimos gydytojui, pasak D.Jankauskienės, labai padėtų slaugytojų, socialinių darbuotojų, administratorių komanda ir sukurta vadinamoji atvejo vadybos funkcija, kai senyvo amžiaus ir sergantis lėtinėmis ligomis žmogus turi slaugos ar socialinių paslaugų administratorių, kuris organizuoja jam pagalbą pagal sudarytą planą ir advokatauja visose institucijose dėl jo sveikatos problemų.

Eiles sumažintų gerontologai ir konsultacijos telefonu

Lietuvos gydytojų sąjungos prezidento Liutauro Labanausko vertinimu, šeimos gydytojai galėtų priimti daugiau pacientų, jeigu vaikus ir vyresnio amžiaus asmenis konsultuotų atskiri specialistai. „Ir vieniems, ir kitiems reikia skirti daugiau laiko, o tai išbalansuoja mediko darbą, gaišinamas jo laikas. Pediatrai ir gerontologai galėtų nuimti dalį krūvio nuo šeimos gydytojų ir kitų specialistų. Tačiau Lietuvoje gerontologai priskirti prie specialistų, todėl norint pas juos patekti reikia gauti šeimos gydytojo siuntimą. Tad tik pakeitus sistemą eilės galėtų mažėti“, – dėsto L.Labanauskas.
Jo nuomone, pacientų poliklinikose gerokai sumažėtų, jeigu gydytojai turėtų laiko konsultuoti telefonu. Taip yra Skandinavijos šalyse ar Olandijoje. „Pacientai įpratę, kad nustatytą valandą gali paskambinti savo šeimos gydytojui, o jis, jeigu reikia, pats paskiria ligoniui atvykimo laiką. Taip vienu metu neatvyksta visi „ekstriniai“ ligoniai ir nereikia žmonėms gaišti laiko poliklinikoje“, – aiškina Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas.
D.Jankauskienės teigimu, norint sumažinti eiles gydymo įstaigose turi būti pertvarkomas šeimos gydytojo institucijos organizavimo modelis. „Išplėtus šeimos gydytojo komandą, jis išspręstų ne 60 (kaip yra dabar), o 80 proc. savo pacientų sveikatos problemų. Taip pat reikia pertvarkyti ir specializuotą ambulatorinę priežiūrą – racionalizuoti receptų išrašymo tvarką, diegti inovatyvias elektroninės sveikatos priemones, daugiau funkcijų suteikti slaugytojoms, administravimo darbus pavesti kitiems, ne sveikatos priežiūros specialistams, plėsti dienos stacionaro, ambulatorinės reabilitacijos, dienos chirurgijos, slaugos namuose paslaugas“, – neabejoja vadybos specialistė.
Jos įsitikinimu, ateityje senstant populiacijai, gyventojų sveikatos poreikiai bus dar didesni, todėl sveikatos paslaugų vadybos problemas reikia spręsti nedelsant.

MRU Politikos ir vadybos fakulteto prodekanė D.Jankauskienė: „Eilės nemažėja dėl blogai planuojamo gydytojų darbo, neatskirtų būtinosios ir planinės pagalbos reikalaujančių ligonių srautų.“