Rusijos premjerui Vladimirui Putinui pareiškus, kad Lietuvos ketinimai iš koncerno “Gazprom” atimti magistralinius dujotiekius yra plėšikavimas, priblėso ir Lietuvos ryžtas. Bendrovės “Lietuvos dujų” ateitis paaiškės derybose, rašo “Lietuvos rytas”.

Trečiadienį Vyriausybė buvo numačiusi perduoti Seimui svarstyti “Lietuvos dujų” pertvarką įteisinsiantį įstatymą. Tačiau nuspręsta teirautis Europos Komisijos (EK) nuomonės dėl šio įstatymo.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas jau pripažįsta, kad “Gazprom” išties gali nukentėti pertvarkant vamzdynus, ir prašo EK nuspręsti, ką Lietuvai daryti.

“Turime teisinę koliziją: ES direktyvoje reikalaujama atskirti dujų tiekėją nuo perdavimo vamzdynų. Ją turime įgyvendinti. Bet yra investicijų apsaugos ir skatinimo sutartys tiek su Rusija, tiek su Vokietija. Šie teisės aktai gali būti vertinami kaip prieštaraujantys vieni kitiems”, – sakė A.Sekmokas.

Jo žiniomis, derėtis su Rusija dėl “Lietuvos dujų” ateities ketina pati EK. Pasak ministro, tai būtų platesnių derybų tarp dujas tiekiančios Rusijos ir jas vartojančius Europos vienas etapų.

“Tikėtina, kad dėl Europos dujų įmonių pertvarkos EK kalbėsis tiesiogiai su Rusija. Mes bandysime dalyvauti, jeigu turėsime galimybę. Su savo įstatymu neturėtume užbėgti už akių. Greičiausiai EK rekomenduos palaukti, kol bus pasiektas susitarimas su Rusija, tiksiantis ir mums”, – sakė A.Sekmokas.

ES yra įpareigojusi savo valstybes neleisti dujų pardavėjams valdyti pagrindinių šalies vamzdynų – perdavimo dujotiekių.

Lietuvoje beveik visus dujotiekius valdo bendrovė “Lietuvos dujos”, kurios akcijos priklauso Rusijos “Gazprom” (37,06 proc), Vokietijos “E.On Ruhrgas” (38,91 proc) ir valstybei (17,7 proc.).

A.Sekmokas pripažįsta, kad išskaidžius “Lietuvos dujas” gali paaiškėti, jog atskirų įmonių bendra vertė yra mažesnė negu dabartinė, todėl dabartiniai akcininkai galėtų reikalauti kompensacijos.

“Yra rizikos, kad taip gali nutikti. Jei Europos Komisija pritars mūsų pasirinktam “Lietuvos dujų” pertvarkymo būdui, būsime saugesni”, – sakė A.Sekmokas.

Pasak A.Sekmoko, jei naujasis įstatymas būtų įgyvendintas, nei “Gazprom”, nei “E.ON Ruhrgas” negalėtų turėti daugumos akcijų įmonėje, valdančioje Lietuvos perdavimo sistemą.

“Apribojimai galioja ES: jeigu E.ON vienoje šalyje yra tiekėjas, jis negali prižiūrėti kitos įmonės akcijų”, – sakė A.Sekmokas.

Vyriausybės parengtame Gamtinių dujų įstatymo projekte numatyta, jog dujų tiekėjai neturėtų teisės skirti nė vieno perdavimo tinklus valdančios bendrovės vadovo.

Ministras pripažino, kad naujojoje perdavimo sistemos bendrovėje valstybė daugumos akcijų irgi negalės turėti, nes neturi tam reikiamų lėšų.