Ekologiški maisto produktai tikrai yra saugesni ir vertingesni, tačiau ar toji nauda neviršija už ekologišką gyvenimo būdą mokamos kainos?

Naujausias tyrimas, kurį atliko Didžiosios Britanijos Niukastlo universiteto profesorius ir mikrobiologijos daktaras Carlo Leifertas, patvirtino, kad ekologiški maisto produktai turi daugiau antioksidantų, mineralų ir vitaminų, todėl galima teigti, jog jie yra “maistingesni, skanesni, saugesni, be to, prisideda prie bioįvairovės ir aplinkos išsaugojimo”.
Šiame tyrime dalyvavo 15 ES šalių. Jo išvados atskleidė, kad ekologiško maisto biologinė vertė, priklausomai nuo produktų, už įprastinius yra didesnė nuo 40 iki 80 proc. Pagal tai galima būtų sakyti, kad ekologiškas maistas galėtų būtų atitinkamai tiek pat brangesnis. Tačiau Lietuvoje, palyginę ekologiškų produktų krepšelį su įprastiniu, matome, kad už sveikesnį maistą mokame beveik 94 proc. daugiau.

Neretai kai kurių ekologiškų produktų kaina nuo neekologiškų skiriasi ne procentais, o kartais. Pavyzdžiui, ekologiškos morkos, palyginti su paprastomis, yra beveik 400 proc. brangesnės, svogūnai – 218 proc. Ekologiškos bulvės už įprastines brangesnės 180 proc., o ekologiški kopūstai – 118 proc.

Dar keletas pavyzdžių: ekologišku ženklu pažymėtas fermentinis sūris savo nesertifikuotą kaimyną parduotuvės šaldytuve kaina lenkia dvigubai. Kiek mažiau skiriasi ekologiško ir neekologiško pieno litro kaina – 68 proc., panašiai, kaip ir to paties dydžio jogurto indelio – 69 proc.

Duonos kilogramas iš ekologiškų grūdų, nelygu rūšis, kainuoja iki 95 proc. daugiau nei analogiški gaminiai be ekologiško sertifikato.

Kokias išvadas galime daryti įvertinę šiuos skaičiavimus? Grynai teoriškai žvelgdami į ekologiškų produktų kainas Lietuvoje ir lygindami su jų biologinės vertės pranašumais matome, kad gauta nauda yra mažesnė už sumokėtą kainą.

Vadinasi, už ekologišką maistą mes permokame.

Žinoma, tai yra tik apytikslis lyginimas, išsamiai statistinei analizei reikėtų daug tikslesnio tyrimo. Tačiau iš vartotojo pusės vertinant išlaidas, skirtumas matyti plika akimi. Kiek prie to prisideda Lietuvos mažmeninės prekybos rinkos ypatumai – čia jau kitas klausimas. Reguliariai perkantys ekologiškus produktus, pirmiausia buitinės chemijos ir kosmetikos priemones, jau seniai pastebėjo, kad tie patys produktai Lietuvoje kainuoja gerokai daugiau nei užsienyje. Ne vienas sutaupo apsipirkdamas dar pigiau iš specializuotų tarptautinių interneto parduotuvių.

Vilniaus universiteto docento Rimanto Stuko vadovaujama tyrėjų grupė 2010 m. analizuodama Vilniaus gyventojų ekologiškų maisto produktų vartojimą nustatė, kad 77 proc. apklaustųjų ekologiškus produktus pirko dėl to, kad jie yra sveikesni už neekologiškus. Pagrindinė mažesnio ekologiškų produktų populiarumo priežastis yra per didelės jų kainos, palyginti su tradiciniais produktais, – tai pabrėžė 60 proc. vilniečių.

Tačiau skaičiuodami šiandienos naudą, neturėtume pamiršti ir rytdienos išlaidų. Nes galutinė sveiko maisto kaina nesibaigia ta, kuria sumokame parduotuvėje ar turgelyje. Juk ne veltui ypatingų progų metu savo brangiausiems žmonėms šalia laimės linkime pinigų ir sveikatos.

Taip grįžtame prie amžino klausimo – ar eko visada yra logiška? Išvada būtų tokia: jei ekologiško maisto pirksite tik kartą per mėnesį, o likusias 30 dienų valgysite įprastą, esminių pokyčių galite pernelyg nesitikėti: nei planeta taps švaresnė, nei kūnas sveikesnis. Jei tenorite išvengti cheminių priedų, paskaičiuokite, gal prie namo verta susikasti tris lysves ir ten pasisodinti daržovių?

Iš esmės ekologiškas gyvenimo būdas, kaip ir bet koks kitas, glaudžiai susijęs ne tik su finansais. Bet koks įprastinių vartojimo įpročių pasikeitimas apima ne tik sprendimus, ką valgome, bet ir ką perkame ar kaip važiuojame į darbą. O čia skubėjimas nėra naudingas, tad neverta stengtis per vieną dieną pakeisti visko. Nepulkite stačia galva – jei jau apsisprendėte, kad tokie ekologiški pokyčiai pribrendo, įgyvendinkite juos apgalvotai ir pamažu. Taip ir juos sėkmingiau įgyvendinsite ir piniginės taip greitai neištuštinsite.