Renatas Jakaitis – ekologas ir laukinės gamtos fotografas, fiksuojantis kadrus, kurių ateityje nebebus, nes dėl besaikio žmonijos vartojimo neigiami natūralios gamtos pokyčiai vis akivaizdesni.

Ekologas ir Nemuno kilpų regioninio parko vyriausiasis specialistas Renatas Jakaitis kintantį laukinės gamtos veidą per fotoaparato objektyvą stebi daugiau nei penkiolika metų. „Jei ne kartkartėm aplankanti sėkmė, šį užsiėmimą greitai mestum. Bet jis visai kaip nepagydoma liga, nuo kurios išgyti vilties turi tik tie, kuriems pritrūksta užsidegimo“, – sako gyvūnų elgseną ne vieną dešimtmetį analizuojantis laukinės gamtos fotografas.
VEIDAS: Renatai, ne vienerius metus dalyvaujate įvairiose gamtos stebėjimo projektuose, daug laiko praleidžiate miškuose, fotoaparatu „medžiodamas“ laukinius žvėris. Kaip susidomėjote fotografija?
R.J.: Nuo vaikystės, daug laiko praleisdamas gamtoje, natūraliai pajutau poreikį savo fotografijomis parodyti, kaip keičiasi mūsų gamta. Norėjosi užfiksuoti ir palikti ateities kartoms akimirkų, kurių jie galbūt nebematys. Dėl ūkinės ir rekreacinės veiklos, dėl besaikio žmonijos vartojimo neigiami natūralios gamtos pokyčiai vis akivaizdesni. Dėl to vis mažėja natūralių gamtinių buveinių, labiau traukiasi sengirės (Lietuvos miškai, pasiekę gamtinę brandą, o, kaip žinia, vidutiniškai miškui užaugti reikia iki 100 metų), kartu nyksta ir įvairių organizmų rūšys, tačiau žmogus galvoja tik apie asmeninę naudą. Tai, kad dėl jo veiksmų daroma nepataisoma žala gamtinei aplinkai, daugeliui vis nė motais. Atrodytų, esame mąstančios būtybės, tačiau gyvūnai geba nekenkti sau ir nenaikinti aplinkos, kurioje gyvena, o žmogui tai vis dar neįveikiama užduotis.
VEIDAS: Dirbate vienoje gražiausių Lietuvos vietų – Nemuno kilpų regioninio parko direkcijoje. Smalsu, kas lėmė jūsų pasirinkimą tapti ekologu?
R.J.: Kadangi nuo vaikystės domėjausi gamta, siekdamas susieti savo pomėgį su profesija, nusprendžiau rinktis ekologo kelią. Šios profesijos žmonės daug neuždirba, todėl ją renkasi tie, kurie nori prisidėti prie mus supančios natūralios aplinkos išsaugojimo. Tačiau pats buvimas gamtoje sudaro tik labai nedidelę mano darbo dalį. Daugiausia laiko praleidžiu prie kompiuterio, analizuodamas gyventojų skundus ir pan. Šiandien įtakos turi politiniai dalykai – gamtosaugininkai jaučia gana stiprų spaudimą dėl saugomų teritorijų. Galima sakyti, kad esame ta kliūtis, kuri daugumai piliečių trukdo eksploatuoti aplinką asmeniniais tikslais. Panorę įsikurti saugomame gamtos kampelyje ar sumanę paieškoti naudingų iškasenų, žmonės atsimuša į mūsų įstaigą.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės "Veido" straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę "veidas 252014" bei įvedę gautą kodą.
Žinutės kaina 4 Lt. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-25-2014-m