Remiantis Lietuvos statistikos departamento ir Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, šešėlinės ekonomikos mastas Lietuvoje 2011-aisiais buvo šiek tiek mažesnis nei prieš metus.

Tai liudija didėjantis PVM apmokestinamų prekių ir paslaugų pardavimo santykis su galutinio vartojimo išlaidomis, kitaip tariant, kiek prekių ir paslaugų, skirtų Lietuvos rinkai, oficialiai deklaruojama PVM deklaracijose ir kokios yra galutinio vartojimo išlaidos. Tad jei šių dviejų rodiklių santykis mažėja, vadinasi, įmonės slepia didesnę dalį pardavimo sandorių, o jei santykis, kaip šiuo atveju, didėja, šešėlinė ekonomika traukiasi. Palyginimui, 2010-aisiais minėtas santykis buvo 1,59, o 2011-aisiais jau 1,79.
Nežymų šešėlinės ekonomikos sumažėjimą liudija ir Lietuvos ekonomikos tyrimo duomenys. Rinkos dalyvių apklausa atskleidė, kad šešėlinė ekonomika 2011 m. sudarė 27 proc. BVP ir, palyginti su 2010 m., sumažėjo 1 proc. Lietuvos laisvosios rinkos instituto apklausti rinkos dalyviai taip pat nurodė, kad bent dalį savo veiklos šešėlyje 2011 m. vykdė 37 proc. ūkio vienetų.
Beje, būdų įvertinti, kokio dydžio yra šalies šešėlinė ekonomika, egzistuoja ne vienas. Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Vytautas Žukauskas vardija, kad šešėlinės ekonomikos mastą gali įvertinti įvairūs ekspertai (pavyzdžiui, verslininkai, mokesčių administratoriai, žmonės, dirbantys su nusikalstamos veiklos prevencija, ir pan.). Šešėlinės veiklos kitimą gali parodyti ir valstybinių institucijų duomenys apie išaiškintus pažeidimus, sulaikytų nelegalių prekių kiekius. Kartais naudojami metodai, kai šešėlinė ekonomika vertinama apskaičiuojant skirtumus tarp legaliai uždirbtų žmonių pajamų bei išlaidų arba grynųjų pinigų pokyčius rinkoje, nes šešėlis paprastai siejamas su grynųjų pinigų poreikiu.