Italijos premjeras Mario Monti pranešė atsistatydinantis ir užgesino viltį, kad euro zonos ekonomiką išgelbėti gali ją į savo rankas suėmę “kieti” ekonomistai.

Jau gerą pusmetį euro zonos lyderiai džiūgavo, kad jų gretas papildė naujasis Italijos premjeras Mario Monti – profesorius, ekonomistas, dirbęs ir stambiose korporacijose, ir Europos Sąjungos struktūrose.
Žiniasklaidos jis buvo vadinamas finansų supermenu, „Super Mario”, ir manyta, kad jo žinios bei įgūdžiai padės Italiją išgelbėti iš vis didėjančios skolų krizės. O jei bus išgelbėta Italija, tai bus reikšminga pergalė visos euro zonos kovoje su finansų negandomis.
Jo, kaip premjero, veiklos pradžia iš tiesų buvo įkvepianti. M.Monti puolė taisyti pirmtako Silvio Berlusconi populistinių liapsusų ir vis skubino vyriausybę patvirtinti naują, kur kas labiau subalansuotą biudžetą.
Atrodė, kad M.Monti puikiai susidoros su užduotimi imtis būtinų reformų ir kartu nenuskriausti akcijų rinkos. Tačiau bėgo mėnesiai, ir ėmė aiškėti, kad finansiniai Italijos rodikliai ne tik negerėja, bet vis labiau prastėja. Žinoma, Italija nėra kokia atskira sala – įtakos tam, kad šalies rodikliai nėra blizgantys, turi aplinkinių kaimynių vargai ir bėdos.
Rezultatas – apverktinas. Nuo pernai, kai Italijos premjero postą užėmė M.Monti, nedarbas šalyje nuo kiek daugiau nei 8 proc. išaugo iki 11,1 proc. O ekonomikos augimas per trečiąjį 2013 m. ketvirtį susitraukė 2,4 proc. Vis dėlto blogiausia, kad nė kiek nesumažėjo Italijos skola – ji kaip buvo, taip ir liko apie 120 proc. BVP.
M.Monti, nors ir liaupsinamas už iniciatyvumą, iš tiesų sulaukia ir nemažai kritikos. Štai “Open Europe” analitikas Vincenzo Scarpetta atkreipia dėmesį, kad turėjo būti dedama daugiau pastangų darbo rinkai atverti, nes nemažai nuveikta skatinant privatų sektorių, bet nepadaryta nieko viešojo sektoriaus labui. Be to, Italijoje turi būti pagerinta verslo aplinka, mat keletas studijų atskleidė, kad Italijos verslas moka vienus didžiausių mokesčių visoje Europoje.
Dar rimtesnių kaltinimų M.Monti meta Aberdyno universiteto lektorė Andrea Teti. Ji atkreipia dėmesį, kad M.Monti nesugebėjo pažaboti korupcijos, nors tai buvo vienas svarbiausių jo pažadų ateinant į premjero postą. Lygiai taip pat jis nesugebėjo užkirsti kelio organizuotam nusikalstamumui. O tai, specialistės teigimu, yra ne šiaip rimtos problemos, bet ir didelės ekonominės problemos, su kuriomis, deja, niekas nė nepradėjo kovoti.

Dar blogiau – S.Berlusconi

Nepaisant menko M.Monti vyriausybės progreso, premjero pareiškimas, kad vos patvirtinus biudžetą jis atsistatydins, sukėlė didelį kitų euro zonos lyderi nerimą.
Žinoma, M.Monti vyriausybė kitų metų pavasarį, šiaip ar taip, turėjo atsistatydinti – visuotiniai rinkimai turi vykti kovą ar balandį. Tačiau ankstesnis, nei planuota, atsistatydinimas reiškia keletą nemalonių dalykų. Viena vertus, tai savotiškas katapultavimasis, rodantis, kad pats premjeras iš Italijos ekonomikos nelaukia nieko gero. O tai – neigiamas signalas akcijų rinkai ir investuotojams.
Be to, kyla didesnė grėsmė, kad į premjero postą sugrįš Silvio Berlusconi. Juolab kad pastarojo meto apklausos rodo, jog rinkimus dabar laimėtų centro kairiųjų Demokratų partija, vadovaujama Luigi Bersani. Tačiau ji negautų absoliučios daugumos ir turėtų ieškoti koalicijos partnerio, kuriuo, tikėtina, taptų Silvio.
Savaitraštis “The Economist” tikina, kad M.Monti pasitraukimas turės ir itin nemalonių trumpalaikių pasekmių. “Italijoje kils chaosas, neramumai, suirutė”, – prognozuoja analitikai ir pabrėžia, kad palikdamas postą M.Monti palieka ir daugybę nebaigtų darbų, kurių greičiausiai nebus imtasi, o tai tik dar labiau padidins bendrą chaosą.
Italijos politikai vargu ar ryšis iki galo įgyvendinti tokius M.Monti sumanymus, kaip konkurencingumo, mokesčių, biurokratinio aparato paprastinimas. Be to, nežinia kuo baigsis ketinimai konstituciškai įtvirtinti reikalavimus išlaikyti biudžeto balansą.
Su klaustuko ženklu – ir ekonomikos augimo skatinimo projektas, už kurį atsakingas Italijos ekonominio vystymosi ministras Corrado Passera, drįsęs gana griežtai kritikuoti S.Berlusconi. Tad jei šis grįš į valdžią, šansų, kad M.Monti ir C.Passeros sumanymai bus įgyvendinti, nedaug.
Užtat neabejojama, kad S.Berlusconi įgyvendins daugybę (žalingų) savo paties idėjų. Pavyzdžiui, jo svarbiausias tikslas ekonomikos srityje – vėl mažinti mokesčius ir didinti išlaidas, nesuderinamas su M.Monti bandymais mažinti valstybės skolą.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-51-2012m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.