EuroParliament

“Tikrųjų suomių” įsitvirtinimas Europos politiniame žemėlapyje yra tik viena iš virtinės nacionalistų pastarojo meto pergalių, o ši tendencija, kurios šaknys glūdi visuomenės baimėse dėl imigracijos, išryškėjo kartu su ekonomine krize.

Į euroskeptišką suomių partiją ir jos lyderį, 48 metų Timo Soini (Timą Soinį), turi būti žiūrima turint galvoje populistinį judėjimą link nacionalizmo, kuris vystosi dėl vidaus veiksnių ir neaplenkia net labiausiai integruotų, sėkmingiausių ekonomikų”, – sakė Robert’o Schumano (Robero Šumano) fondo Briuselyje analitikas Jeanas Dominique’as Giuliani (Žanas Dominikas Žiuliani).

“Tai buvo referendumas dėl Europos Sąjungos politikos”, – atvirai rėžė T.Soini kiek nurimus emocijoms dėl rinkimų rezultatų.

“Pasilaikysime mūsų pinigus ir mūsų teisę patiems priimti sprendimus”, – sakė “Tikrųjų suomių” lyderis.

Ne visi nacionalistai Europoje yra kraštutiniai dešinieji.

Škotijoje, kur gyvena panašus skaičius žmonių kaip Suomijoje, pastaruosius ketverius metus valdžioje yra ne vieną dešimtmetį gyvuojanti centro kairės pakraipos nacionalistų partija. Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad kitą mėnesį vyksiančiuose rinkimuose nacionalistų mažumos vyriausybė bus perrinkta antrai penkerių metų kadencijai.

Tačiau tai veikiau išimtis, nes kitose šalyse ryški orientacija į dešinę.

Prancūzijoje Marine Le Pen (Marin Le Pen) iš savo liūdnai pagarsėjusio tėvo Jeano Marie Le Peno (Žano Mari Le Peno) perėmė kraštutinių dešiniųjų Nacionalinio fronto vairą.

Praėjusį mėnesį atliktas visuomenės nuomonės tyrimas parodė, kad 2012 metais vyksiančiame pirmajame prezidento rinkimų ture ji gali surinkti 20 proc. balsų ir įveikti dabartinį valstybės vadovą Nicolas Sarkozy (Nikolą Sarkozį), jei socialistų kandidatu bus dabartinis Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovas Dominique’as Straussas-Kahnas (Dominikas Štrosas-Kanas).

Nyderlanduose populistui Geertui Wildersui (Gertui Vildersui) populiarumą padėjo pelnyti atvirai antiislamiškas filmas, kuriame Koranas lyginamas su Vokietijos nacių lyderio Adolfo Hitlerio knyga “Mano kova” (Mein Kampf).

Italijoje bei Danijoje kraštutiniai dešinieji dirba mažumos vyriausybėje arba ją remia, užtikrindami galimybę veikti.

Austrijos kraštutinių dešiniųjų numylėtinis Heinzas Christianas Strache (Heincas Christianas Štrachė) įrašinėja repo dainas apie savo neapykantą musulmonų simboliams Europoje ar Briuselio aparatui.

Kraštutinių dešiniųjų figūros taip pat patogiai įsitaisiusios Bulgarijos, Latvijos, Slovakijos ir Švedijos parlamentuose.

Tuo tarpu flamandų nacionalistai tik ieško dingsties padalyti Belgiją.

Vengrijos konservatorių premjero Viktoro Orbano politika, įskaitant griežtus žiniasklaidos suvaržymus ar ultradešiniųjų partijos “Jobbik” išpuolių prieš romus ignoravimą, šiurpina Briuselio liberalus. Be to, pirmadienį šalies įstatymų leidėjai patvirtino prieštaringai vertinamą naują konstituciją, kurioje minimas Dievas, krikščionybė, Šventoji Vengrijos Karūna, Tėvynė ir tradicinės šeimos vertybės.

“Europos federalizmas buvo graži idėja, kuria pats tikėjau”, – neseniai pareiškė Vengrijos užsienio reikalų ministras Janosas Martonyi (Janošas Martonis).

Tačiau, pridūrė jis, “faktas, kad nacionalinės valstybės koncepcija įgijo jėgos ir reikšmingumo”.

“Šis rezultatų derinys stulbinamas; jis įtikinamai įrodo, kad euroskepticizmas gali laimėti – ir laimėti tvirtai”, – pareiškė vienas iš didžiausių ES integracijos priešininkų Nigelas Farage’as (Naidželas Faradžas), vadovaujantis Jungtinės Karalystės Nepriklausomybės partijai.

N.Farage’as surinko milijonus balsų per Didžiojoje Britanijoje vykusius visuotinius rinkimus, o Europos Parlamente jis yra oficialus T.Soini sąjungininkas.

5,3 mln. gyventojų turinčioje Suomijoje užsieniečiai sudaro tik apie 3 proc., o šios šalies ekonomika gali būti pavyzdys daugumai kitų Bendrijos narių.

Suomija yra viena iš nedaugelio euro zonos valstybių, kurios kreditingumas vertinamas indeksu AAA, o ES debatuose dėl ekonomikos šios šalies balsas yra neįprastai svarus.

Tačiau toliausiai šiaurėje esančioje ES šalyje sustiprėję nuogąstavimai dėl galimo arabų antplūdžio iš Šiaurės Afrikos per Italiją padėjo T.Soini partijai surinkti penktadalį balsų per rinkimus, kuriuose piliečiai aktyviai dalyvavo.

Būgštavimą dėl imigracijos taip pat papildė nerimas, jog Suomijai ir kitoms Bendrijos narėms teks finansiškai padėti krizės nualintai Graikijai, Airijai ir Portugalijai.

Ekspertai perspėja, jog net tuo atveju, jeigu T.Soini atsisakys agitacijos prieš finansinio gelbėjimo paketą Portugalijai mainais į nuolaidas kitose srityse, ES finansinis solidarumas nukentės ilgam.

“Esama priežasčių nerimauti”, – sakė Švedijos užsienio reikalų ministras Carlas Bildtas (Karlas Biltas), ragindamas Suomiją išlikti “šiaurietiška ir europietiška”.