"Veido" archyvas

Pinigai iš Europos investicijų banko jau pajudėjo

Liuksemburge, Europos investicijų banke, laikomos Lietuvos verslui skatinti skirtos Europos struktūrinės paramos lėšos – 725 mln. Lt – per praėjusius metus “uždirbo” nuostolio. Atrodytų, jeigu verslo tie pinigai dar nepasiekė, bent jau kaip terminuotas indėlis turėjo pasiteisinti. Teoriškai pajamų gavome 3,9 mln. Lt, bet praktiškai jas praradome – sutartyje numatytos valdymo išlaidos prarijo 6,4 mln. Lt. Taigi pustrečio milijono iš mūsų indėlio išgaravo negrįžtamai.

Tai tik vienas faktas iš Valstybės kontrolės (VK) atlikto valstybinio audito išvadų apie tai, kokią įtaką verslui 2009-aisiais padarė ekonomikos skatinimo planas. Šios išvados buvo paskelbtos praėjusią savaitę, birželio 2-ąją, ir “Veidas” iš karto paprašė Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininko pavaduotojo, Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos valdybos pirmininko Arturo Mackevičiaus su ja susipažinti.

Tai kas gavo paramos?

"Veido" archyvas

Verslininkas A.Mackevičius įsitikinęs, kad parama iškreipia rinką

A.Mickevičiaus, o paskui ir Zitos Sorokienės, Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkės, teiravomės, ar iš jiems pažįstamų verslo žmonių kas nors yra gavęs europinės paramos lėšų. Ir vienas, ir kitas prisipažino, kad tokių nepažįsta. A.Mackevičius prisiminė tik vieną draugą, mėginusį rengti projektą, bet taip ir nesiryžusį kreiptis su paraiška.

Vis dėlto gavusiųjų paramą yra, bet ne tiek, kiek buvo tikėtasi. Iš Ekonomikos skatinimo plane verslo galimybėms išplėsti numatytų 2,1 mlrd. Lt pernai ūkio ministro įsakymais paskirstyta 1,2 mlrd. Lt, bet rinką iš jų pasiekė tik 155 mln. Lt.

Kaip pamename, po surengtų konkursų buvo atrinkti finansiniai tarpininkai bankai, per kuriuos jau prieš metus – balandį ir gegužę – maži kreditai turėjo pajudėti į verslo įmones. Ūkio ministerijos vadovybės įsivaizdavimu, šie kreditai turėjo suaktyvinti kreditinių išteklių rinką ir leisti veiksmingai panaudoti ES struktūrinių fondų lėšas. Pažiūrėkime, kas iš to išėjo.

Per pirmąjį etapą trys bankai – Šiaulių, Ūkio ir Medicinos – per dešimt savaičių turėjo išskolinti 16,69 mln. Lt. Verslininkai privalėjo pateikti bankams paraiškas ir susiderėti dėl paskolų sąlygų. Bet auditorių apklausti verslininkai tikino, kad bankai sąmoningai neskubėjo skirstyti pinigų, vilkino laiką, prašydami papildomų duomenų. Verslininkams kilo įtarimų, kad mažieji kreditai tik suteikė bankams galimybę užsidirbti, nes nebuvo reglamentuota, nei per kiek laiko, nei kokiais kriterijais remiantis pinigai turėjo būti skirstomi.

Kaip “Veidui” paaiškino Valstybės kontrolės 2-ojo audito departamento direktorė Zita Valatkienė, iš tiesų kartais dokumentai būdavo tvarkomi net ilgiau nei pusmetį. Tiesa, nutikdavo ir tokių stebuklų, kad užtekdavo dviejų savaičių. O bankai savo ruožtu auditorius tikino, kad jiems delsti neapsimokėjo.

Iš 187 pasirašytų sutarčių dauguma gavusiųjų paskolas buvo patyrusios įmonės, veikiančios rinkoje ilgiau nei trejus metus. O iš naujokių iki paskolų prasiveržė vos keletas. Bene sėkmingiausiai jas skirstė Šiaulių bankas: čia iš 76 gautų paraiškų nepasirašyta liko tik viena. Ūkio banke buvo pasirašytos tik 93 sutartys iš 240, Medicinos banke – vos 19 iš 71.

Į šias paskolas pretendavo iš tiesų nedidelės įmonės, turinčios mažiau kaip dešimt ar ne daugiau kaip 50 darbuotojų. Mūšį dėl pinigų pralaimėjusiems verslininkams ši patirtis paliko nevisavertiškumo įspūdį. Jie padarė išvadą, kad tiesiog nesugeba nei verslo planų parašyti, nei paraiškų užpildyti.

Antrame mažųjų kreditų skirstymo etape kartu su jau minėtais bankais dalyvavęs “Parex” dalinai patvirtino savikritišką verslininkų nuomonę, nes, įvertinęs besikreipiančius klientus, pamatė, kad išskolinti visų gautų pinigų nepavyks.

Ne ką geriau aktyvinti kreditinių išteklių rinką sekėsi ir pernai pavasarį įsteigtam Atviram kreditų fondui, kuriam buvo patikėta išskirstyti 100 mln. Lt. Bet iki praėjusių metų pabaigos tik trylika įmonių iš jo pasiskolino vos 13 mln. Lt.

Laukite mobilaus desanto

Pinigų skirstymas nėra labai sudėtingas amatas: tereikia sudaryti komisiją, duoti jai projektus ir pinigus. Ir visada gali pasakyti, kad kažkas gavo”, – toks kauniečio verslininko A.Mackevičiaus vertinimas. Verslininkai stebi ir mato, kad kiekvienoje ministerijoje darbuojasi skyriai, prižiūrintys ES pinigų dalijimą. Priešingai nei versle, jų darbuotojai yra saugūs: darbo užmokestis ten garantuotas.

Tačiau Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos balsas į valdžios dangų neina. A.Mackevičius prisiminė, kad net nacionalinio susitarimo papildomame protokole buvo įrašytas punktas siekti, kad bankai nereikalautų perteklinio užstato, bet to niekas nepaisė: “Su bankais elgiamasi kaip su išskirtine kasta. Jie nežiūri, kieno pinigus dalija – valstybės skirtus ar Europos, jie tik stengiasi įvaryti verslininką į kampą, ir nėra jokio mechanizmo, kuris neleistų taip elgtis. Tokiais atvejais, kai bankas duoda ne savo pinigus, o gautus iš šono, neturėtų būti keliamos sąlygos, pranokstančios protingumo kriterijų”.

Būtent dėl šios priežasties verslininkai ir bandė siūlyti išeitį – steigti valstybinį pašto banką ar prikelti iš mirusiųjų valstybinį komercinį banką, kuriam ir būtų patikėta už mažas palūkanas skolinti paramos pinigus. Bet tokios idėjos niekas rimčiau nė nesvarstė.

Vis dėlto, verslininko A.Mackevičiaus įsitikinimu, kaip rodo ekonomikos dėsniai, taip nebūna, kad visą laiką kažkas duotų pinigų. Stipresnieji, turintys patirties, kaip juos pasiekti, žinoma, nesnaudžia, bet niekas nepastebi, kad keturios įmonės numiršta, kol penktoji, atsiriekusi pyrago gabalą, išsiveržia į priekį, susikuria monopoliuką ir dar labiau iškreipia rinką.

“To rinkos iškreipimo niekas nestebi ir nematuoja. Dabar visas veiksmas nukreiptas į žuvies dalijimą, o ne į mokymą žvejoti, – apgailestavo verslininkas. – Trūksta tos energijos, kuri mokytų ir nukreiptų esamus ar būsimus verslo žmones. Jeigu jau Europa duoda pinigų, reikia juos padalyti, tačiau pagalvokime, kaip. Užuot sustiprinę informacinius verslo centrus tuose rajonuose, iš kurių žmonės bėga, juos naikiname. Verslo centrai buvo paleisti per mėsmalę, nors į ją turėjo patekti pinigus plaunančios viešosios įstaigos su jų beprotiškais atlyginimais”.

Tarsi atsiliepdama į šią kritiką dėl naikinamų verslo informacijos centrų, Ūkio ministerija praėjusią savaitę paskelbė, kad visi Lietuvos gyventojai turės galimybę sužinoti, kaip pradėti savo verslą. Ministerija planuoja rengti dešimt mobiliųjų turų per Lietuvą, kurių metu regionuose, atsižvelgiant į jų specifiką, bus teikiama informacija apie verslo kūrimo ir plėtojimo galimybes. “Norime pralaužti ledus ir įrodyti, kad verslas Lietuvoje yra įmanomas”, – sakė ministerijos Smulkiojo ir vidutinio verslo departamento direktorė Živilė Glaveckaitė.

Ne pinigai svarbiausia

Ministerijos mobilieji turai jau niekuo nepadės toms įmonėms, kurios vakar bankrutavo ir išsiuntė žmones su ištiesta ranka į darbo biržą arba emigraciją. Dar kvėpuojančios smulkiosios įmonės laukia kitokios pagalbos nei svečių desanto iš Vilniaus. Z.Sorokienė jau šaukte šaukia: “Kur matėte tą pagalbą, jeigu toks baisus nedarbas?! Nenorima padėti! Valdžia nenori taisyti klaidų! Labiausiai delsiama su ta parama, kuri galėtų būti efektyviausia”.

Ji sutinka, kad pinigai irgi svarbu – jų visiems trūksta apyvartai (ne veltui didesnė dalis jau išskirstytų europinės paramos smulkiajam verslui milijonų papildė būtent apyvartos lėšas). Tačiau, kaip ir A.Mackevičius, asociacijos pirmininkė nelinkusi visų vilčių dėti vien į pinigus.

Kodėl pusantro tūkstančio individualių įmonių skubiai keitė profilį, o tūkstantis užsidarė? Taip pasielgti smulkiuosius verslininkus įtikino socialinio draudimo mokestis. Vargu ar “Sodra” iš to daug laimėjo. Tik praėjusią savaitę Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas pagaliau pritarė Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisoms – leisti inidividualioms įmonėms savanoriškai mokėti socialinio draudimo įmokas. “Ir tai tik iki 2012 metų. Mes taip ilgai laukėme, kol jie pradėjo svarstyti”, – pasiguodė Z.Sorokienė, kuri yra pasirengusi vardyti vieną po kitos verslą stabdančias kliūtis.

"Veido" archyvas

Ūkio ministras D.Kreivys teisinasi, kad pernai buvo nerealu tikėtis smulkaus verslo plėtros

Žiūrint iš Ūkio ministerijos kabinetų, verslo aplinkos gerinimas yra kur kas sėkmingesnis, nei įžvelgia patys verslininkai ar valstybės auditoriai. Atsakydama į pastarųjų kritiką, kad Saulėtekio komisija pernai Vyriausybei pateikė 55 siūlymus biurokratinei naštai mažinti, bet iš jų buvo įgyvendinti tik aštuoni, ministerija atkirto, kad auditoriai įvertino tik dalį smulkiojo ir vidutinio verslo plėtrai skirtų priemonių.

“Iš tiesų mes vertinome tik tas priemonių grupes, kurios galėjo turėti didžiausią poveikį smulkiajam ir vidutiniam verslui – finansavimo galimybių išplėtimą ir verslo aplinkos gerinimą”, – tikino auditorė Z.Valatkienė. Deja, poveikis buvo kur kas menkesnis, nei tikėtasi.

Gal šiemet reikalai pradės keistis? Gal pinigai iš banko Liuksemburge jau pajudėjo Lietuvos link? Ūkio ministro patarėjas Daumantas Lapinskas sako, kad pajudėjo aštuntadalis. Juda ir ministerijos darbuotojai – jie važinėja po Lietuvą, aiškindami, kaip tuos paramos pinigus pasiekti. Auditoriai taip pat pripažįsta, kad 2009-ieji buvo sunkiausi, todėl taip apmaudu, jog visos priemonės, galėjusios juos palengvinti, buvo per lėtos.