BFL

Nepaisant gerokai lėtesnio, nei prognozuota, ekonomikos augimo, valstybės ir savivaldybių biudžetai per pirmuosius 8 šių metų mėnesius gavo 2 proc. daugiau pajamų, nei planuota (90,5 mln. Eur), ir 8 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį praėjusiais metais. Faktinės biudžeto pajamos, Finansų ministerijos duomenimis, siekė 4,67 mlrd. eurų.

Finansų ministras Rimantas Šadžius pabrėžė, kad jei dabartinę mokesčių bazę lygintume su ta, kurią turėjome prognozuodami 2015 m. pajamas, būtų matyti nedidelis pablogėjimas, tačiau akivaizdžiai pagerėjo mokesčių surinkimas. „Mažiname pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atsilikimą, nors likviduoti jį iki metų pabaigos gali ir nepavykti. Tačiau PVM trūkumą „uždengiame“ kitais mokesčiais, todėl bendras biudžeto rezultatas yra teigiamas“, − komentavo finansų ministras.

Kaip sako SEB banko prezidento patarėjas ekonomistas Gitanas Nausėda, pagrindinės gero rezultato priežastys pirmiausia susijusios su mokesčių administravimu, nes kitose srityse didelio optimizmo ir didelių galimybių surinkti daugiau pajamų negalėjo būti – biudžetas buvo sudarytas pagal prognozes, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas augs 3,4 proc., o išaugo tik maždaug 2,5 proc.

„Galima buvo daryti paviršutinišką išvadą, kad Lietuvos biudžetas yra netvarus, nes suplanuotas remiantis pernelyg optimistinėmis prognozėmis. Tačiau yra ir kitas kelias – galima nemažinti biudžeto, nekarpyti išlaidų, bet stengtis geriau surinkti pajamas iš šešėlinės ekonomikos. Atrodo, būtent šioje srityje vasaros mėnesiais įvyko tam tikras lūžis ir ypač pagerėjo PVM surinkimas. Pirmiausia siečiau tai su atrankiniu kai kurių įmonių stebėjimu, kuris gerokai padidino deklaruojamo PVM apimtį būtent iš tų įmonių. Įplaukos iš kai kurių šių pro didinamąjį stiklą stebimų įmonių padidėjo 25–30 proc.“, − sako ekonomistas.

G.Nausėdos teigimu, tai rodo vis dar neribotą potencialą gauti papildomų įplaukų ir patvirtina faktą apie vis dar didelę šešėlinės ekonomikos dalį šalyje. Nors tokie papildomų lėšų rezervai ir nėra amžini, bent jau artimiausioje ateityje taip tikrai galima tikėtis surinkti daugiau pajamų. Pasak ekonomisto, šešėlio mažinimas ne tik garantuoja finansavimą, kurį valstybė buvo numačiusi, bet ir skaidrina konkurenciją: iki tol susidarydavo akivaizdžiai nepatenkinama padėtis, kai dalis rinkos dalyvių „žaidė“ palengvintomis sąlygomis.

„Kol kas klausimas apie kitų metų biudžetą lieka atviras. Kitąmet ekonomikos augimas turėtų būti šiek tiek didesnis, o ir nemanau, kad per pusę metų galima išsemti mokesčių surinkimo gerinimo rezervus, tad šias priemones galima derinti planuojant kitų metų biudžetą“, – teigia G.Nausėda.

Finansų ministerijos duomenimis, gyventojų pajamų mokesčio įplaukos į valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus sausį–rugpjūtį buvo 26,8 mln. eurų, arba 3 proc., didesnės, nei prognozuota, iš viso gauta 912 mln. eurų. Už visas akcizines prekes per 8 pirmuosius šių metų mėnesius gauta 750,8 mln. eurų – 29,3 mln. (4,1 proc.) daugiau, nei prognozuota. Pelno mokesčio surinkta 364 mln. eurų – 32 mln. (9,6 proc.) daugiau, nei prognozuota, o pajamų iš pridėtinės vertės mokesčio gauta daugiau nei 2 mlrd. eurų – 55 mln. (2,7 proc.) mažiau, nei prognozuota šiemet.

Patvirtintos 2015 m. valstybės biudžeto pajamos (be Europos Sąjungos lėšų) sudaro 5,7 mlrd., su ES lėšomis – beveik 8 mlrd. eurų.