ES ir JAV pradėtos intensyvios derybos dėl laisvos prekybos leidžia tikėtis realaus postūmio sprendžiant ekonominės krizės sukeltas problemas.

Studentas Vilius Milašius, prieš vykdamas į stažuotę JAV manė, kad kainos ten nėra mažos. Tačiau nuvažiavęs gan greitai įsitikino, kad stipriai klydo. “Pavyzdžiui, to paties modelio nešiojamasis kompiuteris Lietuvoje kainuoja 2,1 tūkst. Lt, o Vašingtone tokį patį galima įsigyti už kone dukart mažesnę sumą. Ir tai galima pasakyti apie daugumą elektronikos ir buitinės technikos prekių. O jei dar įvertinsime vidutinio atlyginimo Lietuvoje ir JAV skirtumus, suprasime, kad  amerikiečiams ta pati prekė yra keliskart pigesnė nei lietuviams“, – konstatuoja jaunuolis.
Tiesa, jau netrukus šie skirtumai tarp prekių kainų JAV ir Europos Sąjungoje gali ženkliai sumažėti. Mat abiejų šalių aukščiausio rango derybininkai praėjusią savaitę sėkmingai užbaigė pirmąjį raundą derybose dėl prekybos liberalizavimo, oficialiai vadinamo Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TPIP) susitarimu.
„Jei būtų panaikinami prekybiniai barjerai ir įvedamas laisvos prekybos modelis, kainos pas mus ir apskritai ES sumažėtų, nes neliktų netarifinių kliūčių, sumažėtų mokesčiai, išaugtų prekių pasiūla. JAV šiuo metu tikrai pigesnė buitinė technika, elektronika, rūbai, todėl atsivėrusi prekyba leistų tikėtis šių prekių kainų smukimo ir Europoje“, – „Veidui“ teigė SEB banko vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė.

Padėtų įveikti krizę

Žvelgiant iš vartotojo perspektyvos, toks susitarimas būtų naudingas ne tik dėl kainų supanašėjimo. Pasirodo, plataus masto susitarimas turėtų padėti spręsti ir tokias problemas kaip skirtingas įgytos kvalifikacijos vertinimas.
„Abipusis turimų kvalifikacijų pripažinimas tokiose srityse kaip finansų apskaita, inžinerija, architektūra, elektroninės komunikacijos, transportas ar teisinės paslaugos, panaikintų nuolatines kliūtis, – mano Didžiosios Britanijos generalinis konsulas Niujorke Danny Lopezas. – Pavyzdžiui, britų teisininkas negali pilnavertiškai dirbti JAV, nes kyla bėdų dėl jo kvalifikacijos pripažinimo. Jei Europa ir JAV išspręstų šį klausimą, galėtume turėti daugiau kvalifikuotų specialistų abipus Atlanto, dėl padidėjusios konkurencijos sumažėtų kainos, o žmonėms atsivertų naujos karjeros perspektyvos.“
Visgi svarbiausias derybų tikslas, kurio siekiama derantis dėl laisvos prekybos – spręsti ES ir JAV ekonomines problemas, tokias kaip sulėtėjęs augimas ir nedarbas. „Wall Street Journal“ skaičiuoja, kad ES ekonomika kasmet vien dėl šio susitarimo galėtų papildomai gauti maždaug 115 mlrd. eurų, o JAV – bent 95 mlrd. eurų. Trečiosioms šalims tenkanti nauda siektų dar apie 100 mlrd. eurų.
„Be abejo, laisva prekyba prisidėtų prie krizės pasekmių sprendimo, – neabejoja ekonomistas prof. Jonas Čičinskas. – Jei pavyktų susitarti dėl netarifinių kliūčių, tokių kaip prekių saugos ir kokybės standartai, suvienodinimo, eksportuotojams gerokai išaugtų potenciali rinka, o importuotojams atsirastų didesnė pasirinkimo galimybė. Tai lemtų paklausos didėjimą, pajamų augimą, paskatintų naujų darbo vietų kūrimąsi.“
Kadangi tarifiniai barjerai tarp ES ir JAV jau dabar yra santykinai maži ir vidutiniškai siekia apie 3 proc., svarbiausi klausimai yra susiję su netarifinėmis kliūtimis. Dėl jų kyla ir kurioziškų situacijų: pavyzdžiui, kosmetikos gamintojams tenka naudoti skirtingas etiketes, mat JAV rinkoje nėra pripažįstamas terminas „aqua“. Dėl to atsirandantys papildomi kaštai gula ant vartotojų pečių. Be to, kaip prognozuoja Maršalo fondo analitikas Bruce‘as Stoke‘as, nesėkmingų derybų atveju sumenktų ES ir JAV konkurencingumas. „Samsung“ jau paskelbė, kad naujausios kartos mobilieji telefonai bus kūriami arba pagal europietišką-amerikietišką, arba kinietišką standartą. Nėra abejonių, kad Briuseliui ir Vašingtonui nepavykus susitarti laimėtų Pekinas, siūlantis didesnę vieningą rinką.“

Lietuvos gamintojams atsivertų naujos perspektyvos

ES Tarybai šiuo metu pirmininkaujanti Lietuva yra tiesiogiai suinteresuota sėkminga derybų eiga. Pasak V.Tauraitės, naudą patirtų ne tik mūsų šalies vartotojai, bet ir eksportuotojai: „Lietuvai JAV pirmiausiai yra eksporto šalis, todėl prekybos liberalizavimas, atsižvelgiant ir į mūsų gamintojų polinkį orientuotis į naujas rinkas, turėtų teigiamų pasekmių. Pavyzdžiui, pieno pramonė jau rengiasi atsirasiančioms naujoms galimybėms. Nors importas taip pat išaugtų, įvežamos prekės tiesiogiai nekonkuruotų su tomis, kurios gaminamos Lietuvoje.“
O J.Čičinsko manymu, daug kas priklausys nuo to, kiek Europa padarys nuolaidų dėl maisto saugos reikalavimų. Omenyje turimi tie aspektai, kuriuos šiuo metu reguliuoja nacionalinės vyriausybės, pavyzdžiui, genetiškai modifikuotų produktų naudojimas. Gali kilti pavojus, kad Lietuvos interesai liks mažumoje, nes dauguma susitars su JAV dėl tam tikrų reguliacinių normų.
„Bet kuriuo atveju prekybos liberalizavimas skatintų lietuviškų maisto produktų, kurių kokybė aukštesnė nei Vakarų Europoje, eksportą. Tą jau įrodė JAV rinkoje dėl tarifų ir kainodaros sėkmingai įsitvirtinę sūrio gaminiai. Kitose sektoriuose didelių postūmių tikėtis sunku: trąšų atveju yra tiesiog per dideli transportavimo kaštai, o tekstilės gaminių rinkoje bus sunku konkuruoti su kiniška ar turkiška produkcija. Daugiau produkcijos, kuri galėtų būti paklausi JAV, mes negaminame, bet laisva rinka pati savaime skatins ieškoti naujų kelių ir diegti inovacijas“, – tvirtina J.Čičinskas.
Prognozuojama, jog ekonomikos augimo siekiantys politikai turės pakankamai valios užbaigti derybas jau 2014 m. Tiesa, yra ir nuosaikiau nusiteikusių ekspertų, kurie dėl susitarimo komplikuotumo ir būtinųjų teisinių procedūrų, tokių kaip ratifikavimas, realaus jo įgyvendinimo nesitiki anksčiau nei po trejų ar ketverių metų.