Remiantis statybos specialistų apklausos rezultatais, rinkoje nėra poreikio statyti energetiškai efektyvių namų. Taip mano net 76 proc. respondentų, kurie nestato ar neprojektuoja beveik nulinės energijos pastatų.

Apie ES direktyvą, kuri gali paskatinti tokių namų poreikį, žinojo 80 proc. respondentų. Specialistų apklausą Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos ir kompanijos AEROC užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“.
„Teigti, kad visiškai nėra energetiškai efektyvių namų poreikio, negalime. Tačiau jis yra nepakankamas. Tai lemia dvi priežastys. Pirmoji, pati svarbiausia, yra ta, kad būsimų individualių namų savininkai neįvertina didesnių investicijų atsiperkamumo. Žmonės paprasčiausiai neapskaičiuoja, kad pasistatę aukštos energinio naudingumo klasės namą ilgalaikėje perspektyvoje sutaupys, nes už šildymą mokės mažiau, – kalba kompanijos AEROC vadovas Alvidas Musius. – Antroji priežastis – patiems specialistams vis dar trūksta kompetencijos, kad įtikintų užsakovus statyti aukštos energetinio naudingumo klasės namus.“
Remiantis Statybos produkcijos sertifikavimo centro informacija, Lietuvoje šiandien sertifikuoti yra 4224 gyvenamosios paskirties vieno ir dviejų butų pastatai, tarp kurių A ir A+ klasės namų – tik 8. Daugiausia yra sertifikuotų C klasės namų (47 proc.). Tyrimo dalyviai taip pat nurodė, kad dažniausiai stato ar projektuoja C klasės namus. Taip atsakė 44 proc. respondentų.
„Pagal šiandien galiojančius teisės aktus, minimalūs energinio naudingumo reikalavimai naujiems pastatams – C klasė. Ir tai yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl šios klasės sertifikuotų gyvenamųjų namų Lietuvoje šiandien daugiausia, – komentuoja Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos vadovas Aidas Vaičiulis. – Bet didesnė problema ta, kad žmonės C klasę traktuoja kaip aukščiausią, nors ji – žemiausia riba, kurią privaloma pasiekti.“
Anot Aido Vaičiulio, įsigaliosianti ES direktyva, pagal kurią nuo 2020 m. mūsų šalyje visi naujai statomi gyvenamieji namai turės būti energetiškai efektyvūs, gali būti viena iš priemonių, kuri paskatins žmones susimąstyti apie didesnių investicijų atsiperkamumą. O tai, tikėtina, sukurs poreikį statyti aukštos klasės namus.
Apie direktyvą žinančių respondentų buvo teiraujamasi, kokių pokyčių galima tikėtis jai įsigaliojus. Daugiausia (86%) nurodė, kad naujai statomų individualių namų, kurie atitiks direktyvą, vertė bus aukštesnė už anksčiau pastatytus individualius namus. Taip pat buvo manančių, kad padidės statybų kaina (78%), aukštesni reikalavimai sulėtins rinką (22%), bet pagerins darbų ar statinių kokybę (29%). Beveik pusė (45 proc.) respondentų pripažino, kad specialistams trūksta kompetencijos energetiškai efektyvių namų tema ir pažymėjo, kad direktyvos reikalavimai skatins specialistus kelti kvalifikaciją.
„Būtent tai, kad naujus reikalavimus atitinkančių namų vertė bus didesnė už dabar esančius rinkoje, ir turėtų žmones skatinti dar nelaukiant direktyvos įsigaliojimo datos statyti energetiškai efektyvius namus. Juk investicijos į namo statybą šiandien būtų tik apie 10 proc. didesnės, o nauda – akivaizdi“, – kalba AEROC vadovas.
„Vilmorus“ atliktoje apklausoje iš viso dalyvavo 302 respondentai – architektai (31 proc.), projektuotojai (36 proc.)  ir statybos darbų vadovai arba jų įgalioti darbuotojai (33 proc.). Tarp respondentų dominavo statantieji ar projektuojantieji individualius (86 proc.) ir komercinius (73 proc.) pastatus. Kiek mažiau respondentų nurodė daugiabučių projektavimą ar statybą (55 proc.). Tyrimas atliktas 2012 m. gegužės mėnesį.