2014 Birželio 20

Ekspertai: perkantys nekilnojamąjį turtą išlieka racionalūs

veidas.lt


„Nekilnojamojo turto (NT) rinkai Lietuvoje įtaką turi ir ekonominiai, ir psichologiniai veiksniai. Vis dėlto, nepaisant to, ar būstas perkamas paskolos ar savomis lėšomis, gyventojai išlieka racionalūs“, − teigė ekspertai pirmą kartą Vilniuje surengtame seminare „Būsto akademija“. SEB banko, nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Eika“ ir nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober−Haus“ duomenimis, šiuo metu gyventojai labiausiai domisi ekonominės klasės dviejų kambarių butais.

SEB bankas per pirmus penkis šių metų mėnesius suteikė beveik trečdaliu (30 proc.) daugiau būsto paskolų negu tuo pačiu laikotarpiu pernai. Banko duomenimis, pastebimas ir nedidelis vidutinės būsto paskolos augimas: šiuo metu ji yra 147 tūkst. litų, tuo tarpu pernai ji buvo 5 proc. mažesnė (sausio−gegužės rodikliai).

Pasak Virginijaus Doveikos, SEB banko prezidento pavaduotojo Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktoriaus, būsto paskolų rinkai didžiausią įtaką daro fundamentalūs veiksniai, tokie kaip mažos palūkanos, didėjanti NT pasiūla, gerėjantys žmonių lūkesčiai dėl finansinės ateities, o bankas dažniausiai finansuoja pagrindinio šeimos būsto pirkimą.

„Daugiau kaip pusę naujų būsto paskolų šiemet esame suteikę 27−35 metų gyventojams. Jų didžioji dalis, tikėtina, perka būstą, kuriame patys ar su šeima gyvens. Dauguma klientų į banką ateina jau atlikę savo finansinių galimybių analizę ir gana racionaliai pasirinkę perkamą būstą. Jauniems žmonėms aktualiausi miegamieji rajonai, optimalios kvadratūros ekonominės klasės butai“, − sakė V. Doveika.

„Ober-Haus“ specialistai pastebi, kad racionalūs išlieka ir tie pirkėjai, kurie NT įsigyja kaip investiciją. „Tokie investuotojai, rinkdamiesi būstą, apskaičiuoja nuomos pajamingumą, tikėdamiesi pelningos perspektyvos iš įsigytos nuosavybės. Todėl labai logiška, kad dabar investuojantys į NT dairosi paties likvidžiausio, t. y. greičiausiai rinkoje realizuojamo turto. Šiandien paklausiausi yra dviejų kambarių 45-50 kvadratinių metrų ploto butai“, − sakė bendrovės Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis. Pasak jo, daugiausiai NT kaip investiciją perkančiųjų yra tarp vyresnių − 35−55 metų žmonių.

Bendrovės „Eika“ duomenimis, šiuo metu apie 56 proc. ekonominės klasės butų nuperkama savomis, likusi dalis (44 proc.) − bankų skolintomis lėšomis. Tuo tarpu vidutinės klasės objektuose ši proporcija šiek tiek pasikeičia ir daugiau butų − maždaug 55 proc. − nuperkama banko skolintomis lėšomis.

„Akivaizdu, kad tais atvejais, kai būsto kaina mažesnė, asmuo turi didesnių galimybių ir paskatų jį įsigyti nuosavomis lėšomis. Šiandien pastebime, kad pirkėjai savo lėšomis dažniau įsigyja 1-2 kambarių butus, ir tai nepriklauso nuo to, kokios klasės būstas yra perkamas“, − sakė bendrovės „Eika“ Plėtros direktorius Domas Dargis.

Pasak jo, vieno kambario butus nuosavomis lėšomis perka daugiau negu 80 proc. pirkėjų, dviejų kambarių  butus − 59 proc., o didžiausius keturių kambarių butus − vos 30 procentų.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. Valdas Valdas rašo:

    LT gresia demografinis kolapsas; kas pirks tuos butus ir namus veliau?

    Sitoks zmoniu apgaudinejimas imanomas todel, kad LT nera jokios makroekonomines ekonomikos reguliavimo politikos, o ka jau bekalbeti apie modrnia “macro-prudential regulaton”.

    Valdas Samonis
    Profesorius, Toronto


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...