“Nauji mokesčiai trumpuoju laikotarpiu, žinoma, duotų efektą – papildytų biudžetą, o socialinių išmokų mažinimas palengvintų valstybės finansinę naštą. Tačiau toks efektas būtų trumpalaikis. Statistika rodo, kad emigracija toliau didėja, pagrindiniai darbo ištekliai išvažiuoja – vėl įsisuksime į ratą, kai nepagrįstai kils darbo užmokestis, o kokybės neturėsime”, – prognozuoja Finansų analitikų asociacijos prezidentė Daiva Rakauskaitė.

“Mūsų mokesčių sistema yra pasiekusi tą vadinamosios Lafero kreivės vietą, kai bet koks mokesčių pakėlimas reiškia mažesnį jų surinkimą ir šešėlio didėjimą. Juk jau dabar skaičiuojama, kad kas ketvirtas perka nelegalius degalus, kas trečias rūko nelegaliai įvežtą tabaką. Atvirkščiai, mokesčiai turėtų mažėti, kad jų būtų surinkta daugiau”, – įsitikinęs Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas.

Tačiau Andrius Kubilius sako, kad apie mokesčių naštos mažinimą kalbėti netinkamas laikas, ir tikisi, jog biudžetą būtų galima papildyti tempiant verslą iš šešėlio, nors nepamatuotas mokesčių kėlimas verslą būtent ten ir stumia.

“Didinti pajamas keliant ar įvedant naujus mokesčius – šios galimybės jau išsemtos, nebent būtų kažkoks kraštutinis atvejis. Mokesčiai jau buvo padidinti, atsisakyta lengvatų, o dažnas mokesčių keitimas kelia sumaištį ir tikrai neskatina verslo, kuris galėtų ir turėtų kurti darbo vietas”, – dėsto finansų ekspertas M.Vaičiulis.

“Jau prisitaupėm, – liūdnai konstatuoja finansų analitikė D.Rakauskaitė. – BVP krito, nes labai stipriai sumažėjo įmonių pardavimas, daug žmonių atleista, vadinasi, mažėja biudžeto pajamos ir iš PVM, ir iš pajamų mokesčio. Verslas rodo atsigavimo ženklų. Biudžeto pajamas galima gausinti tik jo sąskaita”.

Beje, dar vienas pavojus biudžetui – laikinai galiojantys algų ir išmokų sumažinimai. Tarptautinio valiutos fondo skaičiavimais, jei jų nepratęsime ir neįvesime naujų mokesčių, valstybės skola 2012 m. gali užaugti ir iki 60 proc. BVP.

Rezervai – struktūrinėse reformose

G.Švedienė tikrojo taupymo siūlo imtis pradedant nuo didžiausių reformų reikalaujančių, vis dar tebesitęsiančių ir vis dar nebaigtų socialinės apsaugos, sveikatos apsaugos ir švietimo sričių. “Jas užbaigus tikrai būtų sutaupyta daug biudžeto lėšų”, – patikina valstybės kontrolierė.

“Iš tiesų ėmus įgyvendinti daugiabučių renovavimo programą ir sveikatos apsaugos sistemos, kuri viena neefektyviausių pasaulyje, reformą, per metus galima sutaupyti po milijardą litų iš kiekvienos, o ilgesniu laikotarpiu ir gerokai daugiau”, – įsitikinęs S.Besagirskas. Tačiau kažkodėl negirdėti premjero kalbų, kiek bus sutaupyta vykdant struktūrines reformas.

Na, o Laisvosios rinkos instituto vyresnysis ekspertas Žilvinas Šilėnas skaičiuoja, kad pardavus dalį valstybės akcijų įmonėse, net neprarandant jų kontrolės, galima išlošti beveik milijardą.