Atsigaunant pasaulio rinkoms į jas grįžta ir Lietuva. Tačiau pasaulį galime sudominti tik pigesnėmis arba išskirtinėmis prekėmis ir paslaugomis. Ar judame to link?

“Viči” prekės ženklas – ne vien europinis, bet ir pasaulinis. Tokia “Vičiūnų” įmonių grupės vizija. Šios įmonės produktų galima nusipirkti ne tik “Lidl”, “Tesco”, “Metro” ir kituose Vakarų Europos prekybos tinkluose, bet net tokiose egzotiškose šalyse, kaip Libanas ar Marokas. Tolimiausias taškas, kuriame galima rasti “Viči” produktų – Rusijos Tolimieji Rytai. “Viči” – labiausiai Vakarų Europoje įsitvirtinęs lietuviškas prekės ženklas.

“Šiuo metu “Vičiūnai” bando įžengti į Brazilijos rinką ir net į ten veikiantį amerikiečių mažmeninės prekybos gigantą “Wal-Mart”. Tačiau norint eksportuoti į Braziliją reikia tarpvyriausybinių susitarimų, tad procedūros užtrunka”, – pasakoja “Vičiūnų” įmonių grupės komunikacijos direktorė Aldona Grinienė.

“Vičiūnams” gerai sekasi ir Ispanijoje, kur per mėnesį bendrovė parduoda apie 500 t savo produkcijos. Ispanijos rinka pagal žuvies ir jos produktų suvartojimą yra maždaug 80 kartų didesnė nei Lietuvos, tad čia “Vičiūnai” įsigijo fabriką, kuriame spalį jau pradėta gamyba.

Eksporto apimčių didėjimas džiugina ir kitas eksportuojančias Lietuvos įmones. “Žiūrint į eksporto dinamiką galima konstatuoti, kad įgavome pagreitį. Pusės metų eksporto skaičiai, palyginti su analogišku 2009 m. laikotarpiu, paaugę apie 36 proc., o jei lyginsime metų duomenis – apie 17 proc. Rugpjūtį ir rugsėjį jau pasiekėme 2008 m. analogiško laikotarpio lygį, o juk tai buvo rekordiniai Lietuvos eksporto metai”, – džiaugiasi”Eksportuojančios Lietuvos” direktorius Paulius Lukauskas.

“Swedbank” vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis taip pat atkreipia dėmesį, kad per pirmuosius devynis šių metų mėnesius kai kurių lietuviškos kilmės prekių eksportas jau pralenkė ekonominio klestėjimo laikotarpį. Pavyzdžiui, maisto produktų eksportas šiemet yra beveik ketvirtadaliu didesnis nei tuo pačiu 2008 m. laikotarpiu. Daugiau nei prieš krizę eksportuojama ir transporto priemonių, plastiko, kaučiuko bei jų dirbinių.

Žinoma, už eksporto augimą visų pirma turime dėkoti užsienio rinkų atsigavimui. O jas galime sudominti tik išskirtiniais arba pigesniais produktais ar paslaugomis. Ar tokių turime? Ką darome, kad tokių turėtume daugiau?

Ketvirtadalis eksporto – iš mineralinio kuro

Kad ir kaip džiugintų tikrai puikūs eksporto skaičiai, užsienio prekybos balansas vis dar neigiamas. “Teigiamas jis niekada ir nebuvo, – primena N.Mačiulis. – Tačiau Estijoje – didelis užsienio prekybos perteklius, siekiantis beveik 10 proc. BVP. Lietuva turėtų siekti bent jau subalansuoti užsienio prekybą, o geriausia – kad ji, kaip Estijoje, būtų perteklinė”.

Ekonomistas taip pat atkreipia dėmesį, kad nepaisant spartaus atsigavimo prekių eksportas per pirmus tris šių metų ketvirčius sudaro tik apie 74 proc. to paties laikotarpio eksporto 2008 m.

Verta prisiminti ir Lietuvos eksporto struktūrą. Nors prekių ir paslaugų eksportas pradėjo didėti dar praėjusių metų pabaigoje, o pastaruosius kelis mėnesius metinis augimas viršija 30 proc., didžioji jo dalis bendroje eksporto struktūroje tenka mineraliniams produktams. Kaip ir ankstesniais metais, vienvaldis lyderis tebėra mineralinio kuro ir alyvų eksportas (augo net 43 proc.), kuris sudaro beveik ketvirtadalį viso Lietuvos eksporto. Kaip žinome, čia didžiausia dalis tenka Mažeikių gamyklai “Orlen Lietuva”. Beje, mineralinių produktų eksporto skaičiams grožio pridėjo ir pakilusios eksporto kainos.

Šiemet greičiausiai – 47 proc. didėjo transporto priemonių pardavimas, bet čia nemažą dalį sudaro reeksportas. 32 proc. kilo plastiko ir gumos eksportas. Šioje srityje didžiausi nuopelnai tenka Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje įsikūrusioms bendrovėms. Geri maisto pramonės, medienos, tekstilės eksporto rezultatai.

Sėkmės istorijų – ne viena. Štai klijuotos medienos konstrukcijų gamybos bendrovė “Jūrės medis”, įsikūrusi Jūrės kaime prie Kazlų Rūdos, sugebėjo gauti stambų tilto konstrukcijų užsakymą Norvegijoje, nurungdama patyrusius vietos gamintojus. “Jūrės medis” dabar apie 80 proc. savo produkcijos eksportuoja į Vokietiją, Lenkiją, Norvegiją, Daniją, Didžiąją Britaniją, Italiją, Portugaliją, Latviją, Ukrainą ir Rusiją.

Tiesa, ne visiems šie metai su pliuso ženklu. Nors pirmasis eksportuotojų dešimtukas pagal prekių rūšis per metus nepasikeitė, tačiau baldininkai nukrito iš trečios į šeštą vietą, o trąšų gamintojai – iš šeštos į aštuntą.

Tradiciškai antrajai pagal eksporto apimtis “Achemai” šie metai buvo sunkūs. “Nuo gegužės pabaigos dėl brangstančių gamtinių dujų ir mažų produkcijos kainų nebegaminome savo amoniako, dirbome naudodami pirktinį, – primena AB “Achema” generalinis direktorius Jonas Sirvydis. – Kaip ir planuota pagal išankstines prognozes, palankesni pokyčiai rinkoje pagaliau leido atnaujinti amoniako gamybą. Įmonė visu pajėgumu pradėjo dirbti tik nuo spalio pradžios”.

Pernai per tris mėnesius “Achemos” produkcijos pardavimas eksportui siekė 552 mln., o šiemet – 474 mln. Lt.
Per pirmuosius tris šių metų ketvirčius Lietuvos prekių eksportas padidėjo 28,4 proc., o paslaugų eksportas per pirmąjį pusmetį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, – tik 8,8 proc. “Swedbank” vyriausiasis ekonomistas N.Mačiulis atkreipia dėmesį, kad pagrindinė augimo varomoji jėga buvo transporto sektorius – šių paslaugų eksportas, kuris sudaro daugiau nei pusę visų paslaugų eksporto, padidėjo 20 proc.

P.Lukauskas primena, kad šalies eksporto strategijoje įvardyta, kad iki 2015 m. paslaugų dalis bendrame eksporte turėtų sudaryti 50 proc., o dabar tėra 17–18 proc. Tam tikslui rengiamas veiksmų planas, kaip, tarkime, padidinti medicinos, aukštojo mokslo paslaugų, taip pat kitų paslaugų eksportą.

Neišnaudojamos greitai augančios rinkos

Ekspertai pabrėžia, kad per ekonominį nuosmukį nelabai pasikeitė geografinis eksporto rinkų pasiskirstymas. Šiemet eksportas į ES padidėjo nuo 60 iki 61,4 proc., tačiau eksporto dalis keliaujanti į Rusiją ir Ukrainą šiek tiek sumažėjo, nes šios šalys buvo labiau nei ES paliestos pasaulinės finansų krizės. Rusija tebėra pagrindinė Lietuvos prekių eksporto rinka, į kurią keliauja 15 proc. visos produkcijos, po 10 proc. viso eksporto tenka Vokietijai ir Latvijai, 8 proc. – Lenkijai.

Taigi šiuo metu didžioji dalis eksporto nukreipta į kaimynines rinkas. N.Mačiulis atkreipia dėmesį į dar vieną aspektą: “Nors Rusija yra viena pagrindinių Lietuvos eksporto rinkų, į ją daugiausia reeksportuojama produkcija iš Vakarų Europos – Lietuva turėtų rasti galimybių pasinaudoti ryšiais ir padidinti lietuviškos kilmės produkcijos eksportą į šią šalį”.

“Eksportuojančios Lietuvos” vadovas pabrėžia, kad paprastai visos šalys daugiausia eksportuoja į kaimynines rinkas. Bet ir čia Lietuva turi dar daug rezervų. “Potencialo stiprinti pozicijas Skandinavijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, žinoma, Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos rinkose daug ir kelerius metus jose galime augti. Bet esame numatę ir kitas įdomias šalis, kuriose norime dirbti: daugiausiai pasaulyje eksportuojančiose Jungtinėse Valstijose, taip pat Azerbaidžane, Kazachstane. Turkmėnistane, kur Lietuvos vardas žinomas kaip kokybiškų patikimų partnerių”, – informuoja P.Lukauskas.

Tačiau, kaip teigia “Swedbanko” atstovas N.Mačiulis, į labai greitai augančias Brazilijos, Indijos ir Kinijos rinkas šiuo metu eksportuojama, deja, tik apie 1,1 proc. viso Lietuvos prekių eksporto.

Šiemet būta sėkmingų žingsnių šia kryptimi – štai Panevėžio “Aurida”, daug dirbanti Rusijos rinkoje, pasirašė kontraktą eksportuoti savo gaminamus kompresorius į Kiniją. Jau minėjome “Vičiūnų” žygį į Braziliją. Dabar dvi įmonės derasi dėl nemažų eksporto kontraktų į Siriją, Jordaniją ir Saudo Arabiją. Tačiau rezervų esama kur kas daugiau.

Nei pigūs, nei inovatyvūs

Kaip tapti dar labiau patraukliems užsienio rinkose? “Konkurencingumo variklis – pasiūlyti arba pigiau, arba tai, ko neturi kiti. Šiose srityse turime atlikti dar daug namų darbų”, – pabrėžia Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas.

Labai didelę mūsų prekių kainos dalį sudaro energetinių išteklių sąnaudos, nes perkame brangiau nei daugelis ES šalių. S.Besagirskas siūlo Vyriausybei pagaliau ne tik apie tai kalbėti, bet ir imtis aktyvesnės politikos per europines institucijas, siūlant ES šalims bendrai pirkti naftą, dujas. Dabar didžiulė problema, kad žaliavų ir energijos išteklių kainos didėja sparčiau nei eksportas, vadinasi, įmonės priverstos kelti kainas. Bet įmonės jas kelia mažiau, nei kilo energijos išteklių ir žaliavų kaina, nes priešingu atveju būtų dar mažiau konkurencingos.

Kitas būtinas dalykas norint tapti patrauklesniems – koncentruotis į inovatyvesnius produktus. “20 metų savo mokslus stūmėme į fundamentaliuosius, o ne taikomuosius. Reikia persiorientuoti, ir kuo greičiau. Tačiau tokie procesai pradėti tik prieš kokius metus. Reikia šiuos procesus skatinti, bet ne strategijų rašymu, o konkrečiais veiksmais”, – pabrėžia S.Besagirskas.

Tiesa, ir čia yra puikių pavyzdžių. Lietuviški lazeriai, skirti moksliniams tyrimams, konkuruoja pasaulyje ir eksportuojami net į tokias toli šioje srityje pažengusias šalis, kaip Japonija, Kinija, Pietų Korėja. Mokslinės gamybinės firmos “Šviesos konversija” produktai kai kuriose nišose pasaulyje užima net 90 proc. “Kai kurie mūsų produktai, pavyzdžiui, optinis stiprintuvas “Topas”, jau yra tapę industrijos standartais”, – didžiuojasi firmos direktoriaus pavaduotojas Donatas Podėnas.

“Šviesos konversija” apie 90–95 proc. savo produkcijos eksportuoja. Šiemet eksporto augimas, palyginti su pernai, siekia apie 40 proc. Pagrindiniai “Šviesos konversijos” platintojai – JAV, Japonija, Vokietija, Didžioji Britanija. Šiemet atsirado ir naujų adresų – Meksika ir Belgija.

Žinoma, viena vertus, “protingų” produktų gamintojai negali lygintis eksporto apimtis su tradicinių pramonės šakų įmonėmis. Tačiau palyginkime ir šiuos skaičius: vidutiniškai vieno “Šviesos konversijos” darbuotojo per vieną valandą sukurta pridėtinė vertė – apie 200 Lt, o tai maždaug penkiskart daugiau nei Lietuvos vidurkis.
“Deja, Lietuva vis dar tebėra mažos ir vidutinės pridėtinės vertės prekių eksportuotoja”, – apgailestauja N.Mačiulis.

Perspektyvos priklauso nuo inovacijų

Beje, S.Besagirskas sako nelabai įžvelgiantis potencialo ateičiai. “Didžiąją Lietuvos eksporto struktūros dalį sudaro tradicinės prekės ir paslaugos. Naujos įmonės, kurios gamintų inovatyvius produktus, beveik nesteigiamos. Eksportą galėtume padidinti, jei turėtume Europoje gerai žinomų prekių ženklų, tačiau jų neturime ir nematyti, kad greitu laiku turėtume”, – ne kokias perspektyvas prognozuoja S.Besagirskas.

Štai, pavyzdžiui, švedų drabužių gamintojas “Gant” savo šalyje net nieko nesiuva – tai daroma Kinijoje, Indijoje, Lietuvoje, kitose šalyse, tačiau visas pelnas “nusėda” Švedijoje. Labai aukšto lygio produkcija ir gera vadyba leidžia sėkmingai eksportuoti net ne savo šalies kilmės produktą.

S.Besagirskas įžvelgia dar vieną problemą: daugelis Lietuvos įmonių vidaus rinkai yra per didelės, o eksportuoti normaliomis apimtis – per mažos. “Reikėtų vienijimosi, tačiau jo nematyti. Štai vienas stambus maisto produktų importuotojas Lietuvoje dairėsi mėsos gamintojų. Tačiau jis per dieną importuoja tiek, kiek visos Lietuvos mėsos perdirbimo įmonės kartu sudėjus pagamina per mėnesį. Arba “Carlsberg” ir šio koncerno valdomo “Švyturio” pajėgumai skiriasi dešimtimis kartų. Didesni gamintojai išnaudoja masto ekonomiją ir gali gaminti pigiau”, – konstatuoja pašnekovas.

Tad, jo manymu, Lietuvai lieka orientuotis arba į nišinį produktą, arba susiradus gerą partnerį statyti dideles gamyklas. Žinoma, tai gana rizikinga neturint populiaraus prekės ženklo.

“Tolesnė eksporto plėtra priklausys nuo įmonių materialinių investicijų. Trečiąjį šių metų ketvirtį jos didėjo 10 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, tačiau tai buvo pirmasis augimas po dvejų metų pertraukos. Be to, didžioji materialinių investicijų dalis atiteko viešajam, o ne privačiam sektoriui”, – pabrėžia N.Mačiulis.

Jo įsitikinimu, siekdamos išsaugoti ir stiprinti savo konkurencingumą tarptautinėse rinkose įmonės turės reikšmingai padidinti investicijas į įrenginius. Tam galėtų padėti 2009 m. įvestų pelno mokesčio lengvatų reinvestuojamam pelnui pratęsimas. Apmaudu, bet, eksperto pastebėjimu, Lietuva tebėra viena paskutinių ES šalių pagal inovacijų diegimą (už ją žemiau atsiduria tik Latvija, Bulgarija ir Rumunija). Lietuvos suminis inovacijų indeksas lygus 0,31, o ES vidurkis siekia net 0,48. “Nesant proveržio šioje srityje tikėtis spartaus eksporto didėjimo, bent jau ES viduje, nereikėtų”, – prognozuoja N.Mačiulis.

Ir dar vienas rezervas eksportui skatinti. “Viena iš valdžios ir politikų pagalbos skatinant eksportą formų – negadinti santykių su kitomis šalimis. Mūsų politikai vis mėgsta kritikuoti, kad viena ar kita šalis nedemokratiška. Nuo to demokratijos toje šalyje nepadaugėja, o verslui tai labai trukdo”, – primena  S.Besagirskas.

Jis atkreipia dėmesį ir į dar vieną pavojų eksporto plėtrai: kalbėti apie pagrindinių Lietuvos užsienio rinkų tvarumą anksti, nes ir Didžioji Britanija, ir Vokietija, kitos šalys nuo sausio 1-os pradeda įgyvendinti biudžeto konsolidavimo planus, imasi taupymo programų. Eksportas – ta sritis, kurioje ir pelnai, ir nuopuoliai labiausiai priklauso nuo užsienio rinkų.