Vienos didžiausių šalies eksportuotojų – “Viči” įmonių grupės vadovas Visvaldas Matijošaitis pripažįsta, kad naujos rinkos savaime neatsiveria, jas reikia tikrąja to žodžio prasme užkariauti. Tačiau eksportas, jo nuomone, yra vienintelė galimybė bet kuriai įmonei išsivaduoti iš provincialumo ir suklestėti.

VEIDAS: Kodėl manote, kad gerai laikytis Lietuvoje gali tik eksportuojančios įmonės? Argi nėra pavyzdžių, kai suklestėti pavyksta ir vietinėje rinkoje?
V.M.: Be mažiausios abejonės, eksportas yra vienintelė išeitis. Pirmiausia, Lietuva – labai mažytė šalis, kurios rinkos gali pakakti nebent egzistavimui. Visų įmonių didžiausias tikslas turi būti eksportas, eksportas ir dar kartą eksportas. Ir ne į Baltijos šalis, nes net kartu sudėjus Lietuvą, Latviją ir Estiją nesusidaro pakankamos rinkos, kuri suvartotų tiek, kiek reikia gaminti, kad gamybos sąnaudos nebūtų per didelės.
VEIDAS: “Viči” grupei priklausančios įmonės savo produkciją eksportuoja į 47 pasaulio valstybes. Kaip šis valstybių tinklas plečiasi, kaip randate naujų rinkų?
V.M.: Orientuojamės ne vien į produkciją, bet ir į kontaktus su prekybos tinklais, siekiame plėsti bendradarbiavimą su “Horeca”, su didmenininkais. Svarbu dalyvauti įvairiose tarptautinėse parodose, mugėse. Štai dabar su jumis kalbu iš Briuselio, kur dalyvauju didžiausioje Europoje žuvų parodoje. Pristatėme savo produkciją Prancūzijos, Didžiosios Britanijos atstovams, ir, atrodo, susidomėjimas yra nemažas. Norint plėstis reikia rodyti iniciatyvą. Be to, labai svarbu stiprinti savo prekės ženklą, o tai daryti galima ne vien per produkciją.
VEIDAS: Kurias iš visų savo rinkų pavadintumėte pačiomis svarbiausiomis, kurias, jūsų nuomone, labiausiai verta atrasti ir stengtis jose įsitvirtinti kitoms Lietuvos bendrovėms?
V.M.: Pasakyti, kuri valstybė yra pati svarbiausia, neįmanoma. Mums svarbios visos, kiekvienoje vis kita specifika. Labai sklandžiai dirbame su Čekija, Rumunija, Prancūzija, Italija, su visomis Rytų šalimis. Pavyzdžiui, Prancūzijoje žuvies produkcijos sektoriuje “Viči” užima 19 proc. rinkos.
VEIDAS: O kokias eksporto kryptis pavadintumėte dar neatrastomis, bet perspektyviomis Lietuvos bendrovėms?
V.M.: Štai dabar “mušamės”, kad patektume į Brazilijos rinką. Tiesa, iš Ispanijos gamyklos eksportas į šią šalį jau vykdomas, tačiau iš Lietuvos ir Estijos – dar ne. Tam reikia, kad Lietuvos ir Estijos gamyklos būtų sertifikuotos Brazilijos veterinarijos tarnybų. Tikimės, kad rugsėjį tai pavyks pasiekti.
VEIDAS: Jūsų žiniomis, kaip užsienyje vertinama lietuviška produkcija, koks jos įvaizdis? Pavyzdžiui, jei kalbame apie maisto pramonę, ar žodžiais “pagaminta Lietuvoje” reikia didžiuotis, ar geriau neužsiminti?
V.M.: Nė vienas prekybos tinklas neįsileidžia produkcijos jos neauditavęs, tad vien tai, kad produkcija patenka į vienos ar kitos šalies prekybos tinklą, yra aiškus kokybės rodiklis. Juk auditoriai eliminuoja mažiausią rizikos galimybę. Eksportuotojai užsienio rinkai turi būti pasiruošę net geriau nei vietinei. Manau, kad jei lietuviška maisto produkcija prekiaujama pusšimtyje pasaulio valstybių, tai rodo jos kokybę ir konkurencingumą.
VEIDAS: Lietuvoje nuolat pabrėžiama, kad reikia labiau skatinti aukštųjų technologijų eksportą. Ką jūs, maisto pramonės atstovas, apie tai manote?
V.M.: Ne visi sugeba užsidirbti iš aukštųjų technologijų, ne visiems to ir reikia. Mes gyvename iš maisto, bet ir jam gaminti naudojamos aukštosios technologijos, tad stengiamės, kad jos būtų pačios naujausios.
VEIDAS: Vis dėlto “Viči” įmonės užsiima ne vien maisto produkcija. Plečiate ir restoranų tinklą, esate kai kurių automobilių prekės ženklo atstovai. Kaip manote, kokias perspektyvas turi ne produkcijos, o būtent paslaugų eksportas?
V.M.: Visi, nuo pieno gamintojų iki aukštųjų technologijų gamintojų, turėtų orientuotis į eksportą. Mūsų atveju svarbiausia yra stiprinti prekės ženklą. Tai, kad Latvijoje netrukus turėsime jau keturis restoranus, turėtų atverti naujų galimybių. Juk apie mus, tarkime, sužinos nekilnojamojo turto plėtotojai, kurie savo ruožtu kvies mus į naujai statomus prekybos centrus.
VEIDAS: Jūsų manymu, ar gali Lietuvoje veikianti įmonė išsiversti vien su Lietuvoje pagaminta, užauginta produkcija? Kiek ir ko importuoja jūsų grupės įmonės?
V.M.: Mūsų pagrindinė žaliava – žuvies baltymai, kuriuos perkame iš viso pasaulio, nes Lietuvoje jų paprasčiausiai nėra. Importuojame ir kai kurias gamybai naudojamas technologijas. Tačiau ne vien pirkdamas lietuvišką žaliavą prisidedi prie šalies ekonomikos. Pavyzdžiui, daugiau nei trijuose šimtuose “Viči” įmonių visame pasaulyje aukščiausius administracijos postus užima lietuviai.
VEIDAS: Na, o kaip tiems vadovaujamas pareigas užimantiems lietuviams sekasi susikalbėti su savo kitataučiais pavaldiniais? Juk skiriasi ir mentalitetas, ir darbo kultūra – gal ispanai labiau mėgsta ilsėtis ir vertina siestą nei lietuviai?
V.M.: Atsakysiu trumpai ir nesileisdamas į detales: svečioje šalyje visada sunku. Taip pat ir suprasti vieniems kitus. Bet vis tiek įmanoma.