Elektros skirstymo bendrovė AB LESTO, atliekanti visuomeninio bei garantinio elektros energijos tiekėjo funkciją, gyventojams ir įmonėms reikalingą elektrą perka visais teisėtais ir galimais būdais, siekdama geriausios įsigijimo kainos. Atsižvelgiant į dienraštyje „Lietuvos rytas“ lapkričio 29 d. paskelbtą publikaciją „Brangstanti elektra – su įtartinais kvapais“, LESTO pateikia informaciją apie elektros energijos įsigijimą.

LESTO veikla yra reguliuojama. Įsigydama elektrą LESTO turi atitikti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos objektyviais vertinimais apskaičiuotą kriterijų – visa per metus įsigyta elektra vidutiniškai turėtų kainuoti ne daugiau, nei 16,433 ct/kWh, įskaitant ne tik elektros įsigijimo, bet ir balansavimo paslaugos išlaidas.

„Įsigyti elektros energijos kuo mažesne kaina yra LESTO ekonominis interesas, kadangi elektros įsigijimo kaina tiesiogiai atsispindi finansiniuose rezultatuose. Kadangi galutinės kainos elektros vartotojams jau nustatytos, tai elektros pirkimas brangesne kaina neigiamai paveiktų bendrovės metinius rezultatus“, – teigia Arvydas Tarasevičius, LESTO generalinis direktorius.

LESTO su atskirais elektros gamintojais ir tiekėjais yra sudariusi virš 300 sutarčių ir įvertina kiekvieną pasiūlymą, kad elektra būtų perkama kuo pigiau, atsižvelgiant į reikiamo elektros kiekio užtikrinimą tinkamu metu. Pirkdama elektros energiją LESTO negali vertinti vien tik absoliutaus elektros kainos dydžio, nes kartu turi suvaldyti elektros kainų ir kiekio svyravimus kas valandą.

Pagal Prekybos elektros energija taisykles, LESTO elektrą perka tiek iš subsidijuojamų, tiek nesubsidijuojamų gamintojų, tiek iš laisvoje rinkoje veikiančių gamintojų ar tiekėjų, taip pat elektros biržoje. Nuo 2013 m. LESTO elektros rinkoje veiks tokiomis pat sąlygomis kaip ir kiti dalyviai, ir gali laisvai rinktis elektros pardavėjus, siūlančius geriausias sąlygas.

Pagal dabartinę situaciją Lietuvos elektros energetikos sektoriuje, Lietuvos gamintojai neužtikrina šalies poreikiams reikalingo elektros kiekio, todėl neišvengiamai dalis elektros energijos bus importuojama iš kitų šalių ir įsigyjama geriausiomis rinkos dalyvių pasiūlytomis sąlygomis. Viešųjų pirkimų procedūros prekybai elektra netaikomos dėl reikalingo itin didelio lankstumo tiekimo laiko, apimčių, patikimumo prasme. Tai apibrėžta ir Viešųjų pirkimų įstatyme – įstatymo reikalavimai netaikomi energetikos srityje veikiančios bendrovės perkamai elektros energijai, kuri skirta perparduoti trečiosioms šalims.

Įprastai elektra LESTO prekiauja pagal dvišalius sandorius su tiekėjais (termofikacinėmis, atsinaujinančių išteklių elektrinėmis, kitais tiekėjais ar importuotojais). Trūkstama energijos dalis gali būti įsigyjama elektros biržoje, kurioje prekyba anoniminė ir skirtinga kaina formuojasi kiekvieną valandą. Prekyba elektra vykdoma kiekvieną valandą, kadangi poreikis (paklausa) ir galimybė užtikrinti elektros energiją (pasiūla) kinta. Elektra nėra ta prekė, kurią galima „sandėliuoti“, todėl tinkamo kiekio įsigijimas kiekvieną valandą yra sudėtingas procesas, jį iš anksto, ypač ilgesniu laikotarpiu, sunku numatyti.

Vartotojai gali rinktis

Visi klientai – ir verslo, ir privatūs – gali laisvai rinktis nepriklausomą tiekėją ir pirkti jų parduodamą elektros energiją. Rinkoje viešai pateikiami nepriklausomų tiekėjų įkainiai vartotojams daugeliu atveju yra didesni, nei LESTO užtikrinama reguliuojama elektros energijos įsigijimo kaina, ir tik labai retais atvejais vartotojai, turintys teisę pirkti elektros energiją reguliuojamomis visuomeninėmis kainomis, pasirenka nepriklausomus tiekėjus. Tai rodo, kad LESTO taikomos paslaugų kainos yra konkurencingos laisvojoje rinkoje.

Paprastai geriausias sąlygas nepriklausomi tiekėjai pasiūlo didžiausiems vartotojams, o daliai smulkių įmonių ar buitiniams vartotojams nepriklausomi tiekėjai savo paslaugų kartais netgi nesiūlo. Gyventojams ir įmonėms, nepasirinkusioms nepriklausomo tiekėjo, tiekimą (visuomeninį ir garantinį) užtikrina LESTO.