Dar prieš aštuoniasdešimt metų suvokta, kad įvairių sporto šakų žaidėjams leidus tapti profesionalais sportą supurtys tikra revoliucija, kuri pakeis pačią jo prigimtį. Tuomet prognozuota, kad į sporto pasaulį įsivėlus pinigams viskas iš esmės pasikeis, ir būtent pinigai taps kertiniu akmeniu žaidėjo lojalumui nusipirkti.

Kaip tik tokią padėtį šiandien ir matome: didžiausios komandos jau yra tapusios tikromis tarptautinėmis pelno besivaikančiomis verslo korporacijomis, o geriausi žaidėjai – itin paklausi ir brangiai kainuojanti prekė.

Prie vairo – turtuoliai

Paimkite keletą sporto šakų ir pažiūrėkime, kokį poveikį tiek pačiai šakai, tiek sportininkams daro pinigai. Pavyzdžiui, užmetę akį į neseniai prasidėjusio “Formulės-1″ lenktynių čempionato vairuotojų atlyginimus aiktelėsime, nes šie kelia ne mažiau  nuostabos, nei jų bolidų pasiekiamas įspūdingas greitis.

Bene daugiausiai diskusijų prieš šį sezoną sukėlė karjerą atnaujinti nusprendęs Michaelis Schumacheris. Klystate, jei manote, kad daugiausiai laiko žiniasklaida praleido diskutuodama apie vokiečio galimybes aštuntą kartą iškovoti čempiono titulą. Žurnalistus ir sirgalius labiausiai domino, kiek milijonų “Mercedes” komanda pasiūlė M.Schumacheriui, kad šis grįžtų “iš pensijos”.

Iš pradžių buvo kalbama, kad vokietis per metus uždirbs apie 7 mln. eurų, bet netrukus įvairūs šaltiniai pateikė visai kitokią informaciją, esą vienas turtingiausių visų laikų sportininkų, kuris, pasiekęs savo karjeros viršūnę, įskaitant reklamas ir kitas šalutines pajamas, uždirbdavo po maždaug 50 mln. svarų sterlingų per metus, už vieną sezoną gaus 21 mln. eurų. Tad šiemet Šumis bus daugiausiai uždirbantis F-1 vairuotojas.

Tiesa, vis dėlto jis uždirbs mažiau nei, tarkime, praėjusiais metais į kišenę susižėrė šiemet į ralio automobilį persėdęs suomis Kimi Raikkonenas. Už praėjusių metų sezoną šis buvęs “Ferrari” lenktynininkas gavo net 27,35 mln. svarų – beveik triskart daugiau nei antroje vietoje pagal uždirbtas pajamas likęs britas Lewisas Hamiltonas, kuris pernai turėjo tenkintis 10,9 mln. svarų uždarbiu.

Iš viso per praėjusius metus visi “Formulės-1″ lenktynininkai kartu uždirbo 81,9 mln. svarų, o vidutinė vieno lenktynininko alga siekė 3,9 mln. svarų.

Milijardierių klubas

Vis dėlto būtina pastebėti, kad ne F-1 bolidų ratai suka didžiausias pinigų sumas. Kokios sporto šakos susižeria daugiausiai pinigų ir yra pelningiausios, gali padėti sužinoti amerikiečių žurnalo “Forbes” kasmet sudaromas brangiausių sporto ekipų sąrašas, kuriame, kaip paaiškėjo, dominuoja JAV amerikietiškojo futbolo komandos.

Iš visų pasaulio ekipų šiuo metu net dvidešimt penkių vertė siekia daugiau nei po milijardą dolerių. Praėjusiais metais į šį milijardierių klubą įšoko Vokietijos klubas – Miuncheno “Bayern”. Tad dabar tarp 25 milijardierių rasime net devyniolika amerikietiškojo futbolo ekipų, penkias mums, europiečiams, įprasto futbolo klubus ir vienintelę beisbolo atstovę – Niujorko “Yankees”.

Brangiausiai vertinamu pasaulio klubu praėjusiais metais antrą kartą iš eilės buvo pripažintas anglų “Manchester United”. Raudonaisiais velniais vadinamas šis Mančesterio klubas yra vertas net 1,87 mlrd. dolerių (4,7 mlrd. Lt). Ekipos pajamos praėjusiais metais siekė net 327 mln. eurų, bet pagal šį rodiklį anglai atsiliko nuo dviejų ispanų gigantų – Madrido “Real” ir “Barcelona”, kurie atitinkamai uždirbo 401,4 mln. ir 365,9 mln. eurų.

Iš viso dvidešimt turtingiausių pasaulio futbolo klubų per praėjusius metus savo kišenes papildė net 3,9 mlrd. eurų. Pasaulio čempionatą organizuojančios FIFA organizacijos pajamos praėjusiais metais pirmą kartą per visą istoriją taip pat viršijo milijardo, tiesa, dolerių, ribą.

Tačiau, kaip minėta, milijardierių kompanijoje dominuoja amerikietiškojo futbolo atstovai. Nacionalinėje Amerikos futbolo lygoje (NFL) rungtyniauja 32 komandos, o vidutinė vienos ekipos vertė siekia milijardą dolerių. Brangiausiai įvertinta Dalaso “Cowboys” ekipa, kurios vertė siekia 1,65 mlrd. JAV dol.

Visos 32 lygos komandos per praėjusius metus uždirbo net 7,6 mlrd. dol. Tai išties įspūdinga suma, turint omenyje, kad visam Haičiui po žemės drebėjimo atstatyti reikia maždaug 11,5 mlrd. dol.

Tiesa, čia būtina pastebėti, kad nepaisant pačios lygos ir ekipų turtų nė vienas amerikietiškojo futbolo žaidėjas nepatenka į daugiausiai uždirbančių sportininkų dvidešimtuką. To padaryti jiems neleidžia vadinamoji algų kepurė, kuri padeda klubams subalansuoti savo pajamas ir išlaidas.

Krepšiniui ir ledo rituliui sekasi ne taip gerai

Įdėmūs skaitytojai jau turbūt pastebėjo, kad milijardierių sąraše nėra nė vieno ledo ritulio ar krepšinio klubo. Greičiausiai nieko nestebina, kad tarp turtingiausių ir brangiausiai vertinimų klubų nėra Europos krepšinio ekipų, bet faktas, jog į šį sąrašą nepateko NBA komandos, – išties netikėtas.

Pavyzdžiui, brangiausiai vertinamo Los Andželo “Lakers” krepšinio klubo vertė “tik” 607 mln. dol. NBA klubų vertė dėl ekonominės krizės tik krinta, nes ekipoms vis sunkiau sekasi išlaikyti itin dideles bilietų kainas ir pritraukti žiūrovų, ypač parduoti brangiausias vietas ložėse. Tai itin skausminga, nes bendras NBA klubų algų biudžetas praėjusį sezoną nuo 2,2 mlrd. šoktelėjo iki 2,3 mlrd. dol. Vidutinės NBA klubo pajamos praėjusį sezoną siekė 126 mln. dol., bet verta pridurti, kad net dvylika ekipų sezoną baigė nuostolingai. Tad nieko keista, kad kai kurie klubų savininkai jau stengiasi nusikratyti brangiai kainuojančių ekipų.

Štai Šarlotės “Bobcats” savininkas Robertas Johnsonas neseniai pardavė 80 proc. klubo akcijų legendiniam krepšininkui Michaelui Jordanui. Buvusi Čikagos “Bulls” žvaigždė tapo vieninteliu juodaodžiu, kuriam priklauso kontrolinis bet kurio JAV sporto klubo akcijų paketas. Šis malonumas M.Jordanui kainavo apie 280 mln. dol. Reikia pridurti ir tai, kad R.Johnsonas 2003-iaisiais už šias akcijas buvo sumokėjęs 300 mln. dol., tad sandėris, kuriuo siekta atsikratyti klubo, pelno jam nedavė.

Panaši padėtis susiklostė ledo ritulio klubuose. Tiesa, praėjęs sezonas Amerikos ledo ritulio lygai buvo gana geras. Iš bilietų pardavimo klubai bendrai uždirbo 1,19 mlrd. dol., o iš rėmimo sutarčių – dar 339 mln. dol. Tačiau kai kurioms komandoms gyvenimas buvo itin sunkus. Tarkime, Finikso “Coyotes” klubui netgi grėsė bankrotas ir ekipą už 140 mln. dol. buvo priversta pirkti pati lyga.

Žvaigždės maudosi piniguose

Jei kalbėsime apie daugiausiai uždirbančius sportininkus, neabejotinai verta išskirti golfo žaidėją Tigerį Woodsą, kuris tapo pirmuoju sportininku, per savo karjerą uždirbusių daugiau nei milijardą dolerių.

T.Woodsas milijardo ribą peržengė praėjusį rudenį, kai laimėjo “FedEx Cup” varžybas, kurios jo banko sąskaitą iškart papildė net 10 mln. dol. Daugiausiai uždirbančių atletų sąraše šis amerikietis pirmauja nuo 2002-ųjų, kai aplenkė jau minėtą lenktynininką M.Schumacherį.

Beje, T.Woodsas pagal uždirbtus pinigus praėjusiais metais savo artimiausią konkurentą aplenkė daugiau nei dvigubai. Golfo legenda iki praėjusios vasaros vidurio per dvylika mėnesių buvo susižėręs net 110 mln. dol., o antroje vietoje likę krepšininkas Kobe Bryantas bei jau minėtas M.Jordanas, kuris net ir baigęs karjerą toliau sėkmingai šluojasi milijonus iš įvairiausių projektų, uždirbo po 45 mln. dol.

Už jų nugarų atsidūrė neseniai itin sunkią Achilo sausgyslės traumą patyręs anglas Davidas Beckhamas, kuris uždirbo 42 mln. dol. Po 40 mln. gavo Klivlando “Cavaliers” lyderis LeBronas Jamesas, boksininkas Manny Pacquiao ir golfo žaidėjas Philas Mickelsonas. 39 mln. dol. uždirbo jau minėtas K.Raikkonenas, 35 mln. – motociklininkas Valentino Rossi, 34 mln. – “Nascar” lenktyninkas Dale‘as Earnhardtas jaunesnysis.

Galiausiai belieka perfrazuoti futbolo klubo “Liverpool” legendą Billą Shankley, kuris kadaise pareiškė, kad futbolas nėra vien gyvenimo ir mirties klausimas – tai kur kas svarbesnis reikalas. Šiandien galime pridurti, kad itin komercializuotas sportas iš tiesų nėra vien gyvenimo ir mirties ar juolab rezultato klausimas. Šiandien svarbiausia yra pinigai.