Dalius ČEKUOLIS

Lietuvos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Prancūzijoje

1962 m. V Respublikos įkūrėjas generolas Charles‘is de Gaulle‘is suteikė prancūzams teisę „rinkti valstybės galvą“. Visuomenei, prieš 200 metų su entuziazmu kapojusiai karališkąsias galvas, prezidento rinkimai tapo pagrindiniu Prancūzijos politinio gyvenimo varikliu, šalies ateitį lemiančiu demokratiniu ritualu, kuriame noriai ir aktyviai dalyvaujama. Šiemet iš maždaug 47,6 mln. balsavimo teisę turinčių prancūzų antrajame ture dalyvavo 74,6 proc. Nors aktyvumas mažesnis, negu buvo 2012, 2007 ar 2002 m., Emmanuelio Macrono pergalė nėra mažiau svari. Jis iš viso įveikė 10 varžovų – kai kurie iš jų, kviesdami „nebūtinai dalyvauti balsavime“ antrajame ture, rūpinosi ne kova prieš „Nacionalinį frontą“, o savo partiniais interesais šių metų birželio mėnesį vyksiančiuose parlamento rinkimuose.

Naujojo šalies vadovo laukia milžiniškas iššūkis – užsitikrinti „prezidentinę“ daugumą Nacionalinėje asamblėjoje. Per labai trumpą laiką E.Macronui reikėjo nominuoti 577 vos prieš metus įkurto judėjimo „En Marche“ („Pirmyn“) kandidatus parlamento rinkimams. Kova bus nuožmi, nes politinio revanšo sieks už Eliziejaus rūmų durų likę konservatoriai ir socialistai, pakaitomis valdę pusšimtį metų, neatsiliks ir kraštutiniai kairieji bei pavadinimą keičiantis „Nacionalinis frontas“.

Prancūzija šiandien yra atsidūrusi globalių, politinių, ekonominių, socialinių, migracijos, nacionalizmo iššūkių verpete. Tai ypač akivaizdu grėsmių nacionaliniam saugumui kontekste. Šalies prezidento rinkimų išvakarėse Eliziejaus laukuose, gražiausioje Prancūzijos – sekant graikų mitologija palaimintų sielų – gatvėje, įvykdytas teroro aktas, per kurį žuvo policininkas ir buvo sužeisti kiti du pareigūnai, patvirtina tokios prielaidos teisingumą.

Prancūzijai teko patirti iki šiol neregėto masto išpuolius: žudynės Paryžiuje, „Charlie Hebdo“ redakcijoje, „Bataklano“ klube, taikaus miesto gatvėse ir kavinėse, žmonių traiškymas sunkvežimiu Nicoje nėra išsamus tokių liūdnų įvykių sąrašas. Teroro aktai nepaliko abejingų pasaulio ir ES šalių, tarp jų ir Lietuvos, kuri nedelsdama atsiliepė į Prancūzijos prašymą aktyvuoti ES sutarties 42.7 straipsnį dėl karinės pagalbos agresijos atveju. Akivaizdu, kad nukentėjo ne tik Prancūzija – nukentėjo visa Europa, tačiau solidarumas ES išliko gyvas.

Pergalės kalbai sakyti pasirinkęs simbolinę vietą – pačioje Paryžiaus širdyje, priešais Luvro muziejų, plytinčią aikštę – E.Macronas, į sceną įžengęs skambant ES himnui, pažadėjo stiprinti Prancūzijos vaidmenį Europos Sąjungoje, jos indėlį į ES vystymą ir reformavimą. E.Macrono programoje – euro zonos ir Šengeno erdvės stiprinimas, socialinė ir fiskalinė harmonizacija,„Brexit“ suvaldymas, demokratinių susirinkimų (konventų) debatams ES klausimais organizavimas valstybėse narėse iki 2017 m. pabaigos. Vėliau – plano ir kalendoriaus dėl ES prioritetų ir artimiausių veiksmų penkeriems metams patvirtinimas. Vertas dėmesio buvo ir išrinktojo prezidento pareiškimas dėl ES santykių su Rusija plėtojimo remiantis ne tik interesais, bet ir vertybėmis.

Prancūzija deda daug politinių ir diplomatinių pastangų, siekdama normalizuoti komplikuotą tarptautinę aplinką: kova su ISIS Sirijoje ir Irake, dalyvavimas karinėje operacijoje „Barkhane“, užtikrinant saugumą Afrikos Sahelio regione, klimato kaitos klausimai / COP21, vystomoji pagalba. Šalis ryžtingai veikia Europoje, teikdama bendrus siūlymus su Vokietija dėl ES ateities, inicijavo Normandijos formatą ir aktyviai dalyvauja jo darbe, ko-pirmininkauja Minsko grupėje Kalnų Karabacho klausimu.

Lietuvą ir Prancūziją sieja strateginės partnerystės santykiai, 2009 m. įtvirtinti valstybių vadovų deklaracijoje ir 2011 m. bei 2016 m. išplėtoti veiksmų plane. Jis numato sustiprintą bendradarbiavimą politinėje, ekonominėje, energetikos, transporto, gynybos, vidaus reikalų, saugumo, kultūros, švietimo, Tarptautinės frankofonijos organizacijos veikloje ir kitose srityse.

Prancūzija niekada nepripažino Lietuvos okupacijos, buvo viena iš nedaugelio užsienio valstybių, savo bankuose išsaugojusių Lietuvos auksą. 2016 m. lapkričio 18 d. Paryžiuje, Užsienio reikalų ministerijos rūmuose, dalyvaujant Prancūzijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos diplomatinių tarnybų vadovams, buvo iškilmingai paminėtas diplomatinių santykių atkūrimo 25-metis.

Jei kalbėtume apie ateities projektus, 2018 m. Baltijos valstybių valstybingumo atkūrimo 100-mečio minėjimo proga planuojama kartu su Latvijos ir Estijos atstovais surengti tarptautinę istorinę-politologinę konferenciją Prancūzijos Senate, o ateinančių metų balandžio mėnesį garsiajame Paryžiaus Orsė muziejuje iškilmingai atidaryti ir kelis mėnesius eksponuoti Baltijos simbolistų parodą.

Mūsų valstybės glaudžiai bendradarbiauja NATO. Prezidentas E.Macronas remia savo šalies dalyvavimą Aljanso karinėse struktūrose. Jos kariniai lėktuvai net šešis kartus dalyvavo NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse. 2018 m. Prancūzija sustiprins Aljanso Priešakinių pajėgų batalioną Lietuvoje savo kariais ir karine technika. Savo ruožtu Lietuvos kariai tarnauja JT taikos palaikymo (MINUSMA) ir ES mokymų misijose Malyje. Šių metų antroje pusėje papildomai į MINUSMA vyksta 34 Lietuvos kariai. Abiejų valstybių pajėgos kovoja su piratavimu „Atalanta“ misijoje Somalio pusiasalyje.

Lietuva ir Prancūzija kartu sėkmingai vykdo ES Dvynių projektus – padeda didinti administracinius pajėgumus, vykdyti teisės harmonizavimą Serbijoje, stiprinti teisminių institucijų veiklą Ukrainoje ir spręsti sveikatos draudimo klausimus Azerbaidžane.

Prancūzijos rinka svarbi Lietuvos verslui dėl savo dydžio ir artumo, prekybos apimtys tarp mūsų šalių kasmet didėja ir 2016 m. siekė 1474,2 mln. eurų. Sėkmingo ekonominio bendradarbiavimo pavyzdžių apstu: važinėjame prancūziškais automobiliais, naudojame prancūzišką kosmetiką, prancūzišką vyną ragaujame užkąsdami lietuvišku sūriu ir sraigėmis ne tik Lietuvoje, bet ir Prancūzijoje; Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos CERN laboratorijoje dirbama lietuvišku lazeriu; Prancūzijos viešbučiai, sporto arenos ir prekybos centrai vėdinami lietuviškomis oro vėdinimo sistemomis; prancūzų biurai ir namai dekoruoti lietuviškais baldais, o lietuvių spintose – prancūziška produkcija; poilsiautojai Alpėse apsistoja lietuviškuose mediniuose namuose, o Paryžiaus Kalėdų mugėse stovi paviljonai, pagaminti Lietuvoje. Pastaraisiais metais aktyviai mezgami ryšiai ir bendradarbiaujama informacinių technologijų, finansų technologijų bei inžinerinės pramonės srityse.

Geri dvišaliai politiniai ir ekonominiai santykiai skatina turizmą. 2016 m. Lietuvoje apsilankė 36 tūkst. turistų iš Prancūzijos – 19,6 proc. daugiau nei 2015 m., o Prancūzijoje – panašus skaičius lietuvių keliautojų. Tikėtina, kad turistų iš Prancūzijos daugės, nes pažinti mūsų šalį kviečia ir nuo 2017 m. vasario mėnesio Paryžiuje veikiantis Lietuvos turizmo biuras, kuriam atstovauja prancūzų kompanija „TQC Agency“.

Šalių artumą simbolizuoja ne tik kelionės, bet ir intensyvūs akademiniai mainai: Prancūzija yra viena populiariausių šalių, į kurias, pasinaudodami „Erasmus+“ programa, vyksta lietuviai studentai, o studentai iš Prancūzijos sudaro beveik 11 proc. visų į Lietuvą atvykusių šios programos dalyvių. Per 13 metų dvišalio bendradarbiavimo programoje „Žiliberas“ įgyvendinti 75 bendri mokslo tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektai.

Lietuvos kultūra – teatras, kinas, dailė, poezija, muzika ir kiti žanrai – užkariauja prestižinius Prancūzijos ir Paryžiaus meno centrus, sulaukia publikos pripažinimo ir palaikymo. Be kita ko, Lietuvos ambasada yra įsikūrusi garsaus prancūzų kompozitoriaus Ernesto Chaussono buvusioje šeimos rezidencijoje, XIX a. garsėjusioje kaip Paryžiaus kultūros salonas, kuriame dažnai lankydavosi kompozitoriai Claude‘as Debusy, Paulas Dukas, Gabrielis Fauré ir Issacas Albénizas, poetas Stéphane‘as Mallarmé, tapytojas Claude‘as Monet. Prancūzijoje veikia aktyvi lietuvių bendruomenė, telkianti iniciatyvius ir kūrybingus žmones, iškilaus poeto ir diplomato Oskaro Milašiaus draugija bei įvairios kitos kultūrinės organizacijos.

Bendrus šiuolaikinius iššūkius, kad ir kokie gausūs ir nuožmūs jie būtų, galima įveikti tik kartu. Tiek Lietuva, tiek Prancūzija, išpažindamos demokratines vertybes ir solidariai kurdamos Europos ateitį, gali ir privalo su kitomis žemyno ir pasaulio valstybėmis nuveikti labai daug, kad pasivaikščiojimas gražiausia Prancūzijos gatve būtų saugus ir malonus – sakytum, skirtas palaimintoms sieloms.