Nerijus Mačiulis
Emigracija kitu kampu
Harry Trumanui, trisdešimt trečiajam JAV prezidentui, patiktų vadovauti dabartinei Lietuvai. Kartą jis yra pasakęs, kad norėtų sutikti vienarankį ekonomistą, nes visi jo patarėjai sakydavo: “viena vertus…, tačiau kita vertus…”. Lietuvoje dauguma reiškinių suprantami vienareikšmiškai ir neginčijamai. Mokesčių didinimas yra blogai. Socialinių išmokų didinimas yra gerai. Emigracija yra blogai. Vienareikšmiškai. Tačiau kiekvienas veiksmas, sprendimas, reiškinys juk turi ir privalumų, ir trūkumų. Kadangi apie emigraciją Lietuvoje kalbama tik kaip apie neigiamą reiškinį, keliantį grėsmę Lietuvos identitetui, norėtųsi pažvelgti į ją kitu kampu.
Per pastaruosius dešimt metų oficialiai emigravo beveik 150 tūkst. šalies gyventojų, tačiau neregistruotos emigracijos mastai dar didesni. Nors labai išsamių tyrimų nėra, dauguma įverčių rodo, kad savo išvykimo iš šalies neregistruoja maždaug pusė emigrantų. Tačiau migracijos saldo (įvertinus imigravusius ir reemigravusius) ne toks bauginantis – tik kiek daugiau nei 60 tūkst. gyventojų. Lietuva labai riboja imigraciją ir prieš suteikdama leidimą dirbti ir gyventi šalyje atsižvelgia į potencialaus imigranto kompetencijas bei darbo rinkos poreikius (patirtis rodo, kad gauti leidimą ne ES piliečiui profesoriui dirbti Lietuvos universitete gali trukti iki pusmečio). Tuo tarpu dauguma emigruojančiųjų yra žemesnės kvalifikacijos darbuotojai, išvykstantys dirbti mažos pridėtinės vertės darbus. Taigi galima manyti, kad kokybinis migracijos saldo yra teigiamas ir naudingas Lietuvai.
Dalies gyventojų emigracija nebūtinai yra blogas reiškinys – ypač jei emigruoja ne novatoriška, žemesnės kvalifikacijos darbo jėga. Tikėtina, kad būtent tokie lietuviai ir emigruoja, nes būdami kūrybingi ir iniciatyvūs, galimybių dirbti bei užsidirbti rastų ir Lietuvoje. Tyrimai rodo, kad dažniausios emigracijos priežastys Lietuvoje yra nepakankamas darbo užmokestis ir nedarbas. Nuolat girdime, kad emigruoja tie, kurie nebesugeba rasti darbo (arba susikurti darbo vietos) ir išlaikyti savęs bei savo šeimos.
Turėtume ne raudoti dėl to, o džiaugtis, kad netgi mažiausiai kompetentinga darbo jėga yra mobili ir gali susirasti darbo kitose šalyse. Ir išlaikyti ne tik save, bet ir Lietuvoje likusius šeimos narius. Pavyzdžiui, pernai grynosios privačių asmenų perlaidos iš užsienio viršijo milijardą litų, o nuo įstojimo į Europos Sąjungą grynosios privačių asmenų perlaidos jau viršijo 7 mlrd. Lt. Kas čia blogo, kad kažkurių darbuotojų kompetencija šalyje tuo metu nėra reikalinga, tačiau dirbdami užsienyje jie gali išlaikyti save bei Lietuvoje likusius artimuosius?
Lietuviai 50 metų gyveno visiškai uždaroje visuomenėje, nematydami ir dėl to dabar negalintys toleruoti skirtingų rasių, politinių, religinių ir seksualinių pažiūrų. Provincialių, neišsilavinusių piliečių emigracija yra geras reiškinys vien dėl to, kad jie pamato pasaulio, praplečia akiratį, keičia požiūras ar tiesiog išmoksta užsienio kalbų.
Tik reikėtų siekti, kad kuo daugiau emigrantų deklaruotų išvykimą iš šalies. Pirmas geras (nors ir atsitiktinis) žingsnis buvo privalomojo socialinio draudimo mokestis nedirbantiesiems, tačiau Vyriausybė galėtų rasti būdų, kaip užregistruoti ir tuos, kurie nesidomi Lietuvos aktualijomis ir nebeketina čia grįžti. Tokia statistika naudinga ne tik dėl to, kad būtų galima nuolat žinoti tikslų emigracijos ir reemigracijos mastą, emigrantų kvalifikaciją ir išvykimo priežastis, bet tai ir leistų “pagerinti” kai kuriuos santykinius makroekonominius rodiklius, pavyzdžiui, BVP, tenkantį vienam gyventojui. Gali būti, kad patikslinę gyventojų skaičių pagal šį rodiklį pralenktume Estiją ir Lenkiją. Tai ne tik būtų gera žinia, kuri leistų mums pasidžiaugti, kad vienas šalies gyventojas sukuria daugiau BVP nei kaimyninėse šalyse, bet ir galėtų pagerinti Lietuvos įvaizdį užsienio investuotojų akyse.
Be to, tai išryškintų ir dar labiau atkreiptų dėmesį į kitus ir taip blogus Lietuvos rodiklius – per didelį skaičių vienam gyventojui tenkančių viešąsias paslaugas teikiančių specialistų. Galbūt tada taptų aišku, kad reikia mažinti gydytojų, mokytojų, ugniagesių ir kitų specialistų, padidinant jų teikiamų paslaugų kokybę – greičiausiai skatinant privataus sektoriaus dalyvavimą ir investicijas.
Žinoma, jei emigruoja potencialiausi (nesakau – jauni), kūrybingiausi ir talentingiausi visuomenės nariai, tai jau kelia pavojų ilgalaikiam šalies konkurencingumui ir jos identitetui. Tačiau kol nežinome, kas, kada ir kodėl emigruoja bei reemigruoja, nerimas ir dramatizavimas gali būti perdėtas.
- Ar gali knygos ir idėjos būti pavojingos
- Ką Konstitucinis Teismas pasakytų apie PVM lengvatas
- Europos integracija – netobula, bet neįkainojama
- Kodėl Lietuvoje gimsta mažai vaikų ir kaip tai pakeisti
- Įvairiaspalvis reklamos poveikis visuomenei
- Lietuvos pirmininkavimas ES – iššūkiai ar galimybės?
- Kaip perskirstyti daugiau nepakenkiant
- Tik ne pirmyn į praeitį
- Svarbu pasimokyti iš geriausių
- Naujosios Vyriausybės trilema
Komentarai (7)
Komentuoti
Loading ...
Pagrinde nekvalifikuota darbo jega emigravo 1998 metu krizes metu. Siuo metu emigruoja labiau jauni, dazniausiai issilavine, pakankamai iniciatyvus, kurybingi ir jau dirbantys pilieciai, kadangi jaunimas atsidure tarp sunkiausioje padetyje esanciu socialiniu grupiu ir nemato galimybiu (net ir dirbant) Lietuvoje oriai gyventi – kurti seima, statyti namus, atostogauti bent karta per metus ir t.t. Ka jau kalbeti kai apie studijas uzsienyje rimtai galvoja puse abiturientu, o like isvaziuotu studijuoti uzsienin jei tik turetu galimybiu. Sakot pasimokys ir sugris? Abejotina, mastanciam ir/ar darbsciam zmogui prasimusti Vakaruose zymiai paprasciau, o ir potencialus pragyvenimo lygis skiriasi 5-6 kartus. Kodel perspektyvus zmogus turetu mesti potencialiai pasiturinti gyvenima Vakaruose ir dirbti Lietuvoje uz vergiska 2000-3000 atlyginima?
Nepritariu mitui, jog emigruoja tik juodadarbiai, kurie isvaziave dirba sunku fizini darba. Nereikia absoliutinti isvadu apie visus emigrantus del keliu stotyse nakvojanciu lietuviu. Dauguma emigrantu, ypac anksciau isvykusiu yra “prasimuse”, uzima pakankamai geras pareigas, gyvena namuose, vazineja apynaujais automobiliais.
Todel nemanau, kad reikia bandyti manipuliuoti statistika ir nusistovejusiais mitais ir apsimestinai teigti, jog emigracija – tai is dalies teigiamas reiskinys, isvaziuoja silpniausi ir nieko pasirodo mes neprarandame. Trumpuoju laikotarpiu maziname nedarba, ilguoju – stumiame save i prazuti. Is ko mokesime pensijas po 30 metu?
patiko Danieliaus fraze “oriai gyventi”.
Noreciau pasakyti, jog pati emigravau i Didziaja Britanija ir tikrai ne juodu ir sezoniniu darbu dirbti. Turiu magistro laipsni ir dirbu DB valstybineje organizacijoje. Grziti i Lietuva bent kelis kartus galvojau, taciau sunki ekonomine busena, ideja, kad cia man viska gali tekti pradeti kurti is naujo, tiesa pasakius, nelabai traukia grizti i gimtine. Dar ne dabar. Gal veliau…
imigracijos sitauacija seku labai seniai ir apibendrinanat galiu pasakyti emigruoja visi, ir zemesnes kvalifikacijos ir geros, taip lieka, bet mazai kas mnao laiku geriausiu mokyklos aukso medalininkai, aukstosios su raudonu ir tt jau emigravo, beveik visi pasirase su kitu vyriausybe vykdoma specialistu emigravimo programa, ir mes ruosiames emigruoti, nes nebegalime ismaitinti seimos abu su aukstaisiais labai daug dirbdami augindami vaikus neuzdirbome nieko
sumokame mokescius draudimus ir maistas, dar kitas poziuris i vaikus, dar anksciau vaikai gaudavo vaiko pinigus dabar antradieni paskelbe, ketvirtadieni prieme ir musu seimos men pajamos sumazejo 1600 lt nes abu dirbame biudzetiniame darbe 
tikrai niekur nevaziuotume, bet norime buti orus, norime gyventi pilnaverti gyvenima, sutikciau gyventi lietuvoj jei mano gyvenimas testusi 400 m, tada suspeciau ispildyti visus savo sumanymus 
tai taip iseina kad jei emigruoja juodadarbiai -tai gerai,,,kas leiskite paklausti sluos gatves,valys,priziures zeme ir t,t ar lt jau pasieke toki lygi, kad cia kaip sake premjeras bus SILICIJOS SLENIS(cha,cha,cha)isvaziuoja tukstanciais -o jus vienas profesorius atvyko ir tas ne europietis,gal galvojate kad arabai cia vaziuos,jie nedarbingi,susikuria savo versliuka ir stumdo chasa,taip kad tikra tiesa po 30 metu nebus is ko pensiju moketi!!!
Neteisingai supranta straipsnio autorius emigracija.Tikrai emigruoja gabus,issukius megstantys ,po kelis Universitetus baige ir dirbe…
Emigrantui gal pirmieji metai yra susipazinimo ir karjeros siekimo metai…Cia kuriame verslus…,atsiveze savo atzalas ,kurie sugeba per metus pasiekt auksciausiu postu,prisivilioja savo giminaicius is Lietuvos,kurie taip pat nesnaudzia ir per metus siulo jiems geriausius postus,nes gerbia ir nori ,kad lietuvaiciai dirbtu…Teko sutikt lietuviu is kalejimu isejusiu uz avarijas,o gal ir baisiau prasikalte-bet jie laisvai gyvena ir dirba ,nepersekiojami…jiems rojus,bet ir cia jie vel patenka i policijos akirati-isgere vairuoja ir taip be galo…
Komentuoja tie kurie yra išsilavinę ir skaito “Veidą” – kitaip sakant mažuma. Braškes skinantys ir užsieniečių vystyklus keičiantys, deja, neturi priėjimo prie interneto.