Didžiulės emigracijos padarinių ilgai laukti nereikėjo – darbdaviai skundžiasi, kad jau dabar kai kurių profesijų kvalifikuotų darbuotojų susirasti itin sunku.

“Emigracija iščiulpė iš darbo rinkos kvalifikuotus, įgūdžių turinčius specialistus”, – konstatuoja Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas.

Paradoksas: nors rugpjūčio viduryje Lietuvoje buvo registruota 327 tūkst. bedarbių, o jų gretos ir toliau didėja, darbdaviai vienas po kito prabyla apie tai, kad susirasti tinkamų darbuotojų nebėra taip lengva, kaip buvo dar prieš pusmetį. Pirmiausia tokių pareiškimų pasigirdo iš naujus projektus pradedančių statybos ir transporto bendrovių. Dabar apie tai, kad potencialūs darbuotojai  emigravo, prabyla ir prekybos tinklai, tokie kaip “Maxima”, ir paslaugų bendrovės.

Kontaktų centras “Lintel” šiuo metu sparčiai plečiasi – nuo vasaros pradžios iki metų pabaigos įmonė iš viso ketina įdarbinti per 360 darbuotojų, daugiausia konsultantų. “Gyvenimo aprašymų gauname kur kas daugiau negu 2006–2007 m. Kita vertus, jų kokybė, palyginti su ekonominio pakilimo metais, suprastėjusi. Pagrindinė priežastis – kad tie darbdaviai, kurie mažino darbuotojų, atsisakė ne geriausiai dirbančių. Be to, vis dar stebime išvykimo į užsienį tendenciją – iš išeinančių darbuotojų apklausų matyti, kad kas dešimtas išvyksta į užsienį”, – tvirtina “Lintel” personalo ir administravimo skyriaus vadovas Andrius Marcinkevičius.

Dėl šios priežasties šiemet įmonėse padidėjo darbuotojų kaita. “Užsienis niekada nedingo iš pirmo penketuko priežasčių, kodėl darbuotojas išeina iš darbo, bet per krizę ši priežastis dar labiau padažnėjo. Apskritai 2009 m. visi laikėsi įsikibę savo darbo vietos, o 2010 m. prasidėjo judėjimas. Matyt, kažkiek atsigauna ir pati rinka. Mano nuomone, pokyčius darbo rinkoje pirmieji pajunta prekybos centrai, o tada mes, skambučių centrai, nes šios darbo vietos – žmonėms startinės pozicijos”, – įsitikinęs A.Marcinkevičius.

Darbų Lietuvoje šiuo metu iš tiesų padaugėjo. Pavyzdžiui, vien darbo paieškos portalo “CV Online” tinklalapyje praėjusią savaitę buvo įregistruotas 1061 darbo pasiūlymas, tuo tarpu praėjusių metų rugpjūtį perpus mažiau – 500. “CV Online” personalo atrankų projektų vadovė Lina Mykolaitienė pastebi, kad vadovai pradeda grįžti ir prie “galvų medžioklės”.

Tikrą vargą norint atsirinkti tinkamus darbuotojus dabar patiria įmonės, ieškančios pardavimo vadybininkų, kurių atlyginimas priklausytų nuo darbo rezultatų, mat šiuo metu žmonės ieško stabilumo. Dar viena sritis, kurios bendrovių vadovams kvalifikuotų specialistų rasti nėra lengva, – IT sektorius. Informacinių technologijų bendrovė “Blue Bridge” šiuo metu ieško darbuotojų į maždaug aštuonias pozicijas – produktų vadybininkų, programuotojų.

“Dabar dar sunkiau nei 2006–2007 m., nes prieš trejus metus buvo mada vaikščioti iš įmonės į įmonę. Mums tuo metu sunkumų nekildavo, nes iš mūsų įmonės darbuotojai neišeidavo, o prisikviesti buvo nesunku. Dabar tinkamų darbuotojų pasiūla mažesnė”, – apgailestauja “Blue Bridge” administracijos skyriaus vadovė Alma Reketienė.

Specialistė svarsto, kad kvalifikuotų IT darbuotojų trūkumas ateityje dar labiau aštrės, nes į Lietuvą ateina nemažai užsienio kompanijų ir visoms joms reikia IT specialistų.

Išvyksta ir dėl slogios atmosferos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos analitikas Aleksandras Izgorodinas pabrėžia, kad nuo liepos mėnesio ir pramonininkai susiduria su kvalifikuotų darbuotojų trūkumu. “Ši problema jaučiama ypač dabar, kai pradeda stabilizuotis ekonomika. Mūsų parengtas pramonės įmonių lūkesčių indeksas rodo, kad dalis pramonės įmonių jau pasirengusios priimti daugiau darbuotojų, tačiau susiduria su kvalifikuotų darbuotoju trūkumu, kurį lemia emigracija. Šiuo metu labiausiai kvalifikuotų darbuotojų trūksta metalo, mašinų ir įrengimų bei chemijos pramonės sektoriuose”, – komentuoja A.Izgorodinas. Jis pabrėžia, kad labiausiai emigraciją didina net 36 proc. siekiantis jaunimo nedarbas ir maži atlyginimai.

Ryškėjanti tendencija iš dalies yra ir atsakas per krizės piką arogancija tryškusiems darbdaviams – ne visi jie sąžiningai elgdavosi su savo darbuotojais. Tad kuo toliau, tuo labiau ryškėja, kad Lietuvą paliko ne tik darbininkiškų profesijų atstovai, bet ir nusivylę jauni aukštos kvalifikacijos specialistai. Ir ne visi jie išvyko vejami skurdo ar nedarbo.

Štai 25 metų grafikos dizaineris Vaidas Bagdonas prieš pusmetį Lietuvą į Daniją iškeitė dėl slogios atmosferos. “Turėjau vidinio potencialo nuveikti kur kas daugiau, nei tuo metu man galėjo pasiūlyti Lietuvos rinka ir darbo aplinka. Buvau pavargęs nuo aplink tvyrančios depresijos ir streso. Išvykimą tikrai lėmė ne finansiniai sumetimai, o grynai vidinis noras viską pakeisti iš esmės, atsidurti kitoje aplinkoje”, – priežastis dėsto pašnekovas.

Prieš keturis mėnesius į Norvegiją išvykusi reklamos specialistė Iveta Keturkovė su vyru Artūru taip pat savęs nevadina darbo emigrantais. Prieš išvykdami iš Lietuvos jie abu dirbo: Artūras – statybose, o Iveta rutuliojo vieną verslo idėją, susijusią su reklamos paslaugų plėtra į užsienio šalis. Su šiuo projektu jauna šeima turėjo išvykti gyventi į Pietų Europą, tačiau investuotojas susidūrė su sunkumais ir projektą teko nutraukti tuomet, kai lagaminai kelionei jau buvo sukrauti. Jauna pora nusprendė išvykimo planų nekeisti ir patraukė į Skandinaviją. “Tiesiog viskas taip sutapo, kad atėjus krizei ir sumažėjus darbuotojų paklausai atsivėrė akys, pasimatė galimybės”, – tvirtina I.Keturkovė.

Visi trys lietuviai svečioje šalyje pritapo pakankamai lengvai. Po kelių mėnesių V.Bagdonas Danijoje įkūrė įmonę ir dirba laisvai samdomu specialistu, o vienas iš jo klientų – garsusis žaislų gamintojas LEGO. Iveta ir Artūras Keturkovai Norvegijoje darbus taip pat susirado. Artūras įsidarbino statybose, o Iveta dirba nekilnojamojo turto agentūroje su projektais ir atlieka kai kurias administratorės bei interneto dizainerės pareigas. “Kai tik perkąsiu kalbos barjerą, galėsiu šioje kompanijoje imtis profesinės veiklos ir dirbti su reklamos projektais”, – neabejoja lietuvė.

Pakenks pramonės konkurencingumui

A.Izgorodinas mano, kad kvalifikuotų darbuotojų trūkumas rimta problema gali tapti jau kitąmet. “Kvalifikuotų darbuotojų trūkumas Lietuvoje sumažins pramonės konkurencingumą, nes neleis įmonėms sparčiau pereiti prie didesnės pridėtinės vertės produkcijos kūrimo. O mūsų duomenys rodo, kad konkurencija, ypač eksporto rinkose, bus didžiulė”, – gresiančius padarinius vardija A.Izgorodinas.

D.Arlauskas prognozuoja, kad rimtų sunkumų dėl darbuotojų trūkumo Lietuva artimiausius metus ar dvejus neturėtų patirti – bent tol, kol atsigaus Lietuvos vidaus rinka. Tokiai nuomonei linkęs pritarti ir ekonomistas Romas Lazutka, tvirtinantis, kad emigracija ekonomikos augimo galimybes sumažins ilgalaikėje perspektyvoje, bet ne dabar.

“Negalime sakyti, kad artimiausiais metais emigracija lėtins ekonomikos augimą, nes išvažiuoja tie, kurie neturi darbo, arba jei ir turi, jų vietą dabar užima kiti. Emigracija kenksminga ekonomikai ilgalaikėje perspektyvoje, nes yra trys ekonomikos augimo ištekliai: darbo jėga, gamtiniai ištekliai, kurių Lietuva neturi, ir kapitalas, kuris juda tarp šalių”, – perspėja sociologas.

Žvelgiant į susidariusią šimtatūkstantinę bedarbių armiją, darbdavių kalbos apie sunkumus ieškant darbuotojų kelia prieštaringus jausmus. Taigi kas tie 327 tūkst. bedarbių, jei jie negali užimti laisvų darbo vietų? A.Izgorodinas svarsto, kad susiklostė neatitikimas tarp darbo pasiūlos ir paklausos. “Pramonėje šiuo metu reikia ne tik vadybininkų, kurių tarp bedarbių daug, bet ir specialistų, galinčių atlikti technologinius darbus. O tokių vis mažiau”, – aiškina analitikas. Be didžiulės emigracijos, kvalifikuotų darbuotojų trūkumą lemia ir tai, kad vis mažiau studentų pasirenka studijuoti technologines specialybes.

Tuo tarpu R.Lazutka mano, kad šiuo metu darbuotojų stygiaus nėra – skiriasi tik darbdavių ir darbuotojų lūkesčiai. “Jei mes pasigilintume į darbo skelbimus, matytume, kad ieškomas darbuotojas, kuris turėtų automobilį, o jo atlyginimas priklausytų nuo rezultatų – jam ketinama mokėti tik procentėlį nuo pardavimo. Kartais darbdaviai ieško kvailių, o jei jų neranda, sako, kad jaučiama emigracijos problema. Jei jos nebūtų, kvailių Lietuvoje būtų daugiau”, – ironizuoja R.Lazutka.

Reikės išradingumo

Aštrėsianti kvalifikuotų specialistų trūkumo problema reiškia, kad darbuotojų ieškančios įmonės turės pasitelkti vis originalesnius paieškos būdus. “PZU Lietuva” personalo departamento direktorė Daiva R.Pakštienė potencialiems kandidatams pradėjo rengti atvirų durų dienas. Liepą vykusiose atvirų durų dienose Vilniuje dalyvavo 18 kandidatų, iš kurių “PZU Lietuva” aštuonis priėmė į darbą. Tokio renginio metu įmonės atstovai pristato įmonę, draudimo rinką, informuoja apie darbo pobūdį. Tokie renginiai – puiki proga sutaupyti laiko ir visiems potencialiems kandidatams įmonę pristatyti iš karto.

Tuo tarpu personalo paieškos bendrovė “Delta management sollutions” praplėtė darbuotojų paieškos geografiją ir aukštos kvalifikacijos IT specialistų dairosi ir tarp emigrantų. Įmonės projektų vadovė Asta Stunžėnaitė pasakoja, kad susidomėję tarptautinių kompanijų darbo pasiūlymais į Lietuvą sugrįžo trys naujosios bangos emigrantai, užsienyje dirbę nuo kelių mėnesių iki metų.

Vis dėlto perkalbėti kartą jau darbdavių požiūriu ar atmosfera nusivylusius lietuvius nebus lengva. Paklausti, ar planuoja grįžti į Lietuvą, “Veido” pašnekovai emigrantai nedvejojo: neplanuoja. “Danijoje matau neblogas perspektyvas ne tiek dėl finansų, kiek dėl tobulėjimo ir galimybių dirbti tikrai mėgstamą darbą be streso prieskonio”, – apibendrino V.Bagdonas.