Algimantas Šindeikis
Emigracijos problemos: du scenarijai
Į emigraciją jau žiūrime tarsi į ramiai pro šalį tekančią upę. Vienas kitas inteligentas paakina, kad reikia kovoti dėl valstybės, jos paveldo, kultūros, lietuviškumo išlikimo. Prof. Vytautas Landsbergis siūlo išmesti iš mokyklos mokytoją, kuri ragina abiturientus “kuo greičiau mauti iš Lietuvos”.
Dar daug kam sunku susitaikyti su tuo, kad teks rimtai kovoti dėl čia vis dar gyvenančių žmonių simpatijų Lietuvai, patriotizmo, blaivaus požiūrio į Lietuvos valstybės galimybes. Linkusiems emigruoti piliečiams būtina sukurti galimybes Lietuvoje oriai gyventi, kurti, dirbti. Jei čia neliks žmonių, neliks ir valstybės, o jos paveldas, kultūra, lietuviškumas liks tik knygose. Apie tai reikia galvoti visiems.
Pirmiausia pensininkams, tiek jau esamiems, tie būsimiems. Rūpintis tais, kurie uždirbs jiems pensijas. Politikams reikia rasti būdų, kaip konkuruoti su turtingomis Vakarų demokratijomis, kad Lietuvoje liktų pakankamai darbingų ir talentingų žmonių. Tik jie gali šią valstybę ištempti iš ekonominio atsilikimo ir garantuoti jos ilgalaikį egzistavimą.
Imigrantų įsileidimas iš Rytų mažai ką padės, nes jie Lietuvoje ilgai neužsibus. Lėks toliau į Vakarus: jei jau ieško kur geriau, tai ieškos vietų, kur tikrai geriau. Vargu ar jie patikės “Newsweek” gero gyvenimo reitingu, pagal kurį Lietuva 34 vietoje.
Politikai turėtų rimtai rūpintis, kaip stabdyti emigraciją, nes jei neliks vidurinio sluoksnio, Lietuvos politinis gyvenimas sumenks ir nuskurs. Pensininkai ir kiti vyresnio amžiaus žmonės nebalsuos už jokias reformas ar inovacijas. Jie rinksis Lietuvos gelbėtojus populistus ir blaškysis tarp paksų ir uspaskichų. Emigracija savo pasekmėmis daug didesnis reiškinys nei tik darbingų piliečių išvykimas iš šalies. Likusiems Lietuvoje šis reiškinys jau sukelia ir dar sukels įvairių naujų neigiamų reiškinių.
Iš esmės galimi du Lietuvos ateities scenarijai. Pirmas: darbingo amžiaus piliečiams, norintiems plėtoti savo verslus ir talentus, reikia suteikti rimtas mokesčių privilegijas stambiojo verslo, monopolijų, užsienio kapitalo įmonių ir net pensininkų atžvilgiu. Tokių privilegijų tikslas – auginti smulkųjį ir vidutinį verslą, bet ne tik. Svarbiausia išlaikyti šiuos žmones Lietuvoje. Duoti jiems viltį, kad ir čia jie gali oriai gyventi, kad jie reikalingi. Šis scenarijus gali būti veiksmingas, bet nėra panacėja nuo emigracijos.
Kitas scenarijus realesnis: turime susitaikyti su masine emigracija. Ji niekada nesibaigs. Darbingi ir talentingi lietuviai keliaus ten, kur manys galintys susikurti geresnį gyvenimą. Taigi Lietuvos gyventojų nuolat mažės. Tik sociologai ir demografai gali atsakyti, kiek čia mūsų bus po 10 ar 20 metų. Gal trys milijonai, o gal tik du su puse ar dar mažiau.
Politikai turi susitarti, kad jie privalo sparčiai sumažinti ir efektyvinti viešąjį sektorių, pritaikyti jį gerokai mažesniam gyventojų skaičiui. Gimnazijų, universitetų, ligoninių, kitų viešųjų įstaigų turi likti tiek, kiek jų tikrai reikia esant mažiau gyventojų.
- Tarnaujantis ir žlugdantis teisingumas
- Naujosios pasaulio tvarkos belaukiant
- Lietuviška spauda klupdoma ant kelių
- Pokario Europos socialinio modelio krachas
- Aukščiausiasis Teismas prieš Aukščiausiąjį Teismą
- Damoklo kardo parlamentui būtinybė
- Ką daryti su mūsų politine klase
- Kaip kompromituojama valstybė ir jos institucijos
- Didi diena Amerikai, bet ne teisingumui
- Principai ar viešieji ryšiai?
Komentarai (7)
Komentuoti
Loading ...
INFRASTRUKTŪRA LIKS,TOKIA,BET KAD BŪTŲ KOKYBIŠKA.O IŠ RYTŲ BENT MEDIKUS TAI REIKTŲ ĮSILEISTI.RUSIJOJE,UKRAINOJE KAI KUR JIE PASISTŪMĖJĘ MODERNESNE KRYPTIMI,NEI MES.
Manau, kad sita tema jau rasyta per daug, nors ji ir yra aktuali visomis prasmemis, taciau sis komentaras nieko nauko napasake, tai zinoma tiesa. Manyciau mums reikia kuo skubiau moksla ir versla “apvesdinti”, kitaip maza valstybe netures konkurencinio pranasumo ir ta daryti reikia ne valstybei bet paciam mokslui ir verslui, kai verslas padiktuos salygas ko jiems reikia tada ir mokslas supras kokius studentus ruosti. Tradicines priemones nebeveikia ir pries kinija pigia darbo jega mes tikrai nepakovosim, turime eiti modernumo keliu.
jo…
baikit rasyt, pone…
Jau dvidešimt metų kaip mūsų šalis žengia nauju keliu ir penkeri kaip tas kelias nutiestas ir per mūsų valstybę. Tik keista, kad valdžios atstovai vėl nepatenkinti – nepatenkinti, kad eksportuojame ką turime – savo sugebėjimus, patirtį, darbą… Sako blogai kai specialistai ar eiliniai darbininkai dirba svetimose šalyse. Atvirkščiai. Juk taip akivaizdu, kad tik reikia džiaugtis, kad emigrantai uždirba svečiose šalyse keletą kartų daugiau nei būtų uždirbę namuose. Juk tie keli šimtai tūkstančių tautiečių, siųsdami savo šeimoms pinigines lėšas, kas po tūkstantį litų, o kitas ir po keletą kas mėnesį, ženkliai suaktyvina rinką. Be to tenai dirbdami tautiečiai ima iš bankų kreditus ir perka nekilnojamąjį turtą Lietuvoje, kas vėl sukuria keletą darbo vietų jau esamiems tėvynėje. Tačiau valdžia bando kovoti su tokia tendencija. Mano giliu įsitikinimu reikia kaip tik sveikinti tuos mūsų darbininkus ir kompanijoms, kuriems pavyksta garsinti mūsų šalį savo darbštumu, kvalifikacija, pavyksta eksportuoti produkciją bei gauti valiutą už sukurtą produktą. Pasakysite, taip madingą frazę, būk tai nebus iš ko Lietuvoje pensininkam mokėti jeigu darbingiausi Lietuvos žmonės dirbs ne Lietuvos labui, o kitoms šalims. Pagaliau prieiname prie esmės – belieka mūsų valdžiai pakovoti už savo šalies interesus, tai yra susigrąžinti iš tų šalių mūsų sumokėtus mokesčius. Tuomet situacija iš pagrindų pasikeistų – jeigu tris ar penkis kartus daugiau uždirbame svetur, tai sutvarkius įmokų sugrąžinimą į mūsų šalį, pensininkams galima būtų keletą kartų padidinti pensijų išmokas, o ir kitoms socialinėms reikmėms padėtis pasikeistų. Keista, kad tai nepadaryta dar 2005 metais?
O šiai dienai vykdoma priešinga politika – ne ieškomi būdai kaip esama padėtimi pasinaudoti, bet neapdairiai bandoma kovoti su savo piliečiais – taikomas privalomasis sveikatos draudimas (beje ar čia nėra pažeista konstitucinė teisė į nemokamą gydymą?), toliau tai priveda prie masiško išvykimo deklaravimo, toliau siekiama bedarbio statusą apriboti… Tokie neapgalvoti sprendimai stumia visuomenės narius į aklavietę ir tai gali privesti prie blogiausio kas gali nutikti, tai pilietybės atsisakymo, kas jau užkirs aukščiau minėtą įmokų susigrąžinimą.
Kai valstybė praranda savo piliečius, atsiranda grėsmė ir šalies suverenitetui.
al visiskai sutinku.As niekaip negaliu suprast,ko tie seime sedi???
jau senai Lietuvoje tik 2.5 milijono …
reikia leisti lietuviams likti savo zemeje …….ir liautis pataikauti uzsienieciams(kas padaryta su svedu bankais).Nustoti daryma tautos skurdinimo